ES šalių teisininkai, diskutavę dėl naujos virtualios erdvės tvarkos, pagaliau priėjo prie konsensuso: kiekviena šalis į klausimą, kada vaikams leisti naudotis socialiniais tinklais, turi atsakyti savarankiškai, rašo portalas „The Verge“. Naujosios taisyklės, planuojama, turėtų būti patvirtintos Europos Parlamente (EP) šį ketvirtadienį.

Tai reiškia, kad ES šalys galės pačios apibūdinti, ar 13 – 16 m. jaunuoliams leisti naudotis socialiniais tinklais, tokiais kaip feisbukas, „Instagram“ ar „Snapchat“. Šalys narės turės nustatyti amžių, kada jaunuoliai gali tapti pilnateisiais šių svetainių vartotojais nepaisydami tėvų sutikimo ir leidimo.

Dabar socialiniais tinklais ES draudžiama naudotis vaikams iki 13 metų. Tokią pat ribą turi nustačiusios ir Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV).

Pasiūlymas dėl paauglių naudojimosi socialiniais tinklais amžiaus kilo paskutinėmis ES pareigūnų diskusijos minutėmis: 13 metų amžiaus riba pasiūlyta padidinti iki 16 metų.

Prieš šiuos pasiūlymus suplanuota technologijų įmonių lobizmo kampanija nepadėjo, taigi jos griebėsi gana agresyvių kovos būdų: „Financial Times“ rašė, kad kompanijų „Google“ ir „Facebook“ koalicija netgi buvo apkaltinusi teisininkus, skubėjusius priimti šį nutarimą.

Tokio pasipriešinimo priežastis suprantama. Daugelis technologijų kompanijų viltis dėl verslo klestėjimo yra sudėjusios į jaunąją kartą: visaip ją pratina prie savo verslo modelių, naudodamos socialinių tinklų vartotojų duomenis rinkodaros tikslais. Papildomas reguliavimas, skirtas paauglių prisijungimo prie socialinių tinklų amžiui apriboti, kėsinasi sugriauti jų verslo strategijas ir planus užsiauginti naujus klientus.

Tiesa, šis sprendimas kritikuotas ne tik iš verslo kompanijų pusės: duomenų saugos ekspertai tvirtina, kad net ir jaunesni nei 13 metų vaikai gali tapti socialinių tinklų vartotojais sumelavę apie savo amžių prisijungimo metu. Jie mano, kad daug geriau būtų atrasti kitokių jų apsaugos priemonių ar daugiau dėmesio skirti vaikų bei paauglių švietimui.

Naujos taisyklės, tvirtinama, tik padidins ES vartotojų teises ir suteiks jiems daugiau galimybių kontroliuoti ir sekti, kas vyksta su jų duomenimis. Siekdama, kad technologijų kompanijos laikytųsi susitarime numatytų veiklos taisyklių, ES turi teisę skirti baudas, siekiančias iki 4 proc. konkrečios kompanijos pasaulinių pardavimų sumos. Be to, kompanija, nepatenkinusi griežtesnių reikalavimų ir nusižengusi taisyklėms, bus laikoma tiesiogiai atsakinga už jų nesilaikymą net ir tuo atveju, jei ji patikėjusi duomenų tvarkymą trečiajai šaliai. Susitarime taip pat teigiama, kad apie bet kokius duomenų saugumo pažeidimus kompanijos atstovai nacionalines vyriausybes turi informuoti ne vėliau kaip per 72 valandas.

„Šis susitarimas grąžina piliečiams jų duomenų kontrolę“, – teigiama Europos Parlamento (EP) spaudos pranešime, kuriame cituojamas EP narys Janas Philippas Albrechtas. Jis tvirtina, kad „nuo šiol kompanijos jau nebeturėtų atskleisti turimos informacijos be žmogaus, su kuriuo ta informacija susijusi, leidimo. Tačiau vartotojai taip pat turi aiškiai parodyti savo poziciją: kompanijai prašant naudotis jo duomenimis, vartotojas turi arba sutikti, arba atsisakyti.“

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (46)