Situacijos sudėtingumas pradėjo aiškėti dar tada, kai su „Al Qaeda“ susijusios organizacijos per „Youtube“ pradėjo platinti savo vaizdo įrašus.
Sudėtingumo priežastis yra globali socialinių tinklų priežastis ir jų turinio valdymo priklausomybė nuo kitų vartotojų pranešimų dėl netinkamos medžiagos, o taip pat – fakto, kad vieną paskyrą ištrynus visiškai nesunku susikurti naują ir tęsti neapykantos civilizacijai skleidimą. Be to, visiškai neatrankinis šalinimas visko, kas gali būti įvertinta kaip smurto kurstymas, gali visai pagrįstai kelti klausimą dėl cenzūros, nes tai, kas vienam žmogui gali pasirodyti kaip neapykantos kurstymas, kitam tebus laisvo žodžio išraiška. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad tokios bendrovės, kaip „Facebook“ ar „Twitter“ rimtai nevertina padėties ir nebando aiškiai atskirti smurto kurstymo ir laisvos išraiškos. Tiesiog tai nėra labai paprasta.
Šiame tinkle nėra vietos teroristams
Nors „Facebook“ oficialiai skelbia, kad bet kokia paskyra, puslapis ar grupė, susijusi su teroristine organizacija, arba terorizmą skatinantis turinys yra šalinami. „Facebook“ tinkle nėra vietos teroristams. Agresyviai siekiame užtikrinti, kad svetaine nesinaudotų teroristai ar teroristų grupės, o taip pat šaliname bet kokį turinį, kuriuo remiamas ar giriamas terorizmas“, – sakė šio socialinio tinklo atstovas spaudai Andrew Souvallas.
Žvelgiant plačiau atrodo, kad šios pastangos yra veiksmingas. „Facebook“ pašalino daug žinučių ir blokavo daug paskyrų, todėl dabar su ISIS susiję naujienlaiškiai, vaido įrašai ir fotografijos šiame tinkle nėra dažnesni nei bet kur kitur internete, sako organizacijos „Middle East Media Research“ vadovas Steve'as Stalinsky. Anot jo, „Iš visų bendrovių, jie yra turinio šalinimo lyderiai“.
Bet per keletą pastarųjų metų stipriai išaugo ir „Twitter“ naudojimas. ISIS šalininkai pradėjo aktyviai naudotis šia platforma – prie jos buvo prisipratinta dar praėjusio dešimtmečio pabaigoje, kai tarp „“Al Qaeda ir susijusių organizacijų vis dar buvo populiarūs senoviniai interneto forumai, prižiūrimi moderatorių. „Brookings Institute“ tyrimo duomenys rodo, kad ISIS ir šalininkai nuo 2014 metų rugsėjo iki gruodžio pasinaudojo 46 000 skirtingomis „Twitter“ paskyromis, nors ne visos jos buvo aktyvios vienu metu.
Iki praėjusio rudens „Twitter“ požiūris į turinį, susijusį su ISIS, buvo ganėtinai atsainus. Agresyvesnių veiksmų buvo imtasi tik po to, kai buvo išplatinti žurnalisto Jameso Foley nukirsdinimo vaizdo įrašai bei nuotraukos.
„Brookings Institute“ tyrėjas J.M. Bergeris tvirtina, kad pastaraisiais metais stebimas padidėjęs „Twitter“ paskyrų blokavimas turėjo išmatuojamą poveikį. Nors aktyvus socialinis tinklas paprasta ibėgant laikui auga, aktyvus teroristų paskyrų blokavimas reiškia, kad „Twitter“ tinklo naudotojų kiekis išliko daugiau ar mažiau pastovus. Be to, naudotojai, kurių paskyros vis blokuojamos, susikuria naujas paskyras ir grįžta, bet jų sekėjų kiekis būna sumažėjęs.
„Gera žinia yra tai, kad šiuo būdu apribojamas propagandos skleidimo ir naujų teroristų verbavimo plotas, todėl ISIS tampa sunkiau siekti savo tikslų internete“, – sako J. M. Bergeris.
Bet „Twitter“ paskyrų blokavimo efektyvumas netenkina visų kritikų, kurie vis dar teigia, kad būtent „Twitter“ yra pagrindinis ISIS informacijos skleidimo įrankis, galimai naudojamas net naujų narių verbavimui. „Negalima sakyti, kad „Twitter“ nešalina teroristų paskyrų“, – sakė S. Stalinsky. Pagarsėjusias paskyras jie tikrai pašalina, tačiau žmonės, kuriems priklausė išjungtosios paskyros, greitai sugrįžta su naujomis. „Jeigu jų požiūris būtų rimtas, pasinaudojus tinkamomis technologijomis jiems galima būtų sutrukdyti grįžti į „Twitter“, – teigė „Middle East Media Research“ vadovas.
„Twitter“ leidiniui „The Washington Post“ yra pranešę, kad „Ir toliau tvirtai remia išraiškos laisvę ir požiūrių įvairovę... tačiau taip pat turi griežtas taisykles, aprašančias tai, kas yra leistina“. Viešai skelbiama įmonės politika tam tikrą turinį draudžia: „Vartotojai negali platinti grasinimų smurtu ar skatinti smurto, taip pat – grasinti terorizmu ar skatinti terorizmą“.
Propaganda ar politinės pažiūros?
Iššūkiai, su kuriais susiduria „Facebook“ ir „Twitter“ neapsiriboja vien turinio, kuris skatina terorizmą, radimu ir blokavimu. Iššūkis yra ir sąvokos „terorizmo skatinimas“ apibrėžimas. Tam tikra prasme šios dvi platformos yra globalios bendruomenės, nepaliaujamai naudojamos apibrėžiant visuomenines normas.
„Facebook“ jau ilgą laiką yra „vieta“, kurioje vartotojai gali tikėtis, kad turinys, neatitikęs tam tikros bendruomenės standartų, bus pašalintas. Pavyzdžiui, „Facebook“ griežtai draudžia nuogybes ir pornografiją. Tuo tarpu „Twitter“ siekia būti atviresniu, nors taip pat turi tam tikras gaires, nusakančias, kada per šią platformą platinamas turinys peržengia ribas.
„Twitter“ pasisako už saviraiškos laisvę. Ir mes nenurimsime, kol saviraiškos laisvė nebus globaliai pripažinta fundamentalia žmogaus teise“, – sakė šio socialinio tinklo įkūrėjas ir generalinis direktorius Jackas Dorsey. Tačiau ką daryti, kai ši fundamentali žmogaus laisvė taip artimai flirtuoja su propaganda, kuri savo ruožtu yra artima siaubingam smurtui? Kai kurie kritikai yra įsitikinę, kad socialinių tinklų svarba teroristams yra tokia didelė, kad verta daryti klaidas jas šalinant ir pernelyg agresyviai.
„Matome, kad teroristai šias platformas pavertė ginklu“, – sakė buvęs JAV ambasadorius Jungtinėse tautose, Kovos su ekstremizmu projekto vadovas Markas Wallace'as. Jis šiaurius ISIS platinamus vaizdo įrašus ir nuotraukas prilygina vaikų pornografijai, kuri „šalinama labai operatyviai“.
Bet kovotojai už išraiškos ir žodžio laisvę skelbia susirūpinimą, kad raginimas riboti tam tikro pobūdžio kalbą yra labai jau artimas cenzūrai. „Manau, kad reikia užduoti klausimą, ar demokratinėje santvarkoje tai yra tinkamas atsakas. Nors tiesa tai, kad bendrovės gali teisėtai riboti išraišką taip kaip joms tinkama, tai nereiškia, kad visuomenei gerai yra tokios kompanijos, kurių galioje yra didžioji dalis to, ką mes kalbame kiekvieną dieną“, – sakė „Electronic Frontier Foundation“ atstovė Jillian York.
