Pirmuoju Lietuvos 4G mobiliojo interneto paslaugų teikėju tituluojantis „Telecentras“ („WiMax“ paslaugos teikiamos nuo 2009 metų; „Omnitel“ 4G LTE paslaugas pradėjo teikti 2011 metais) buvo priverstas pripažinti, kad technologijos pasirinkimas visgi nebuvo teisingas ir priėmė sprendimą pakeisti strategiją „Tuo metu laikyta pažangiausia „WiMax“ technologija pasauliniu mastu neįsitvirtino, gamintojai pradėjo stabdyti „WiMax“ klientinės ir tinklo įrangos gamybą, o „WiMax“ teikėjai ir operatoriai, kurie naudojo minėtą technologiją, pradėjo migruoti į LTE. Todėl, atsižvelgdamas į tobulėjančias technologijas bei augančius klientų poreikius, „Telecentras“ 2014 metais kreipėsi į bendrovės valdybą dėl interneto „Mezon“ paslaugos techninės platformos modernizavimo – „WiMax“ migravimo į LTE platformą“, – DELFI rašė „Telecentro“ komunikacijos vadovė Vaida Burvienė
Ir, nepaisant to, kad LTE ryšys veikia 800, 1800 ir 2600 MHz dažnių juostose, o LRTC licencijų šių dažnių naudojimui neturi („Telecentrui“ priklauso 2,56-2,62 GHz ir 2,68-2,69 GHz dažnio licencija), po bendrovės valdybos pritarimo jau buvo supirkta ir tinklo infrastruktūros įranga: „Bendrovės valdybai pritarus, buvo atliktas LTE technologijos tinklo įrangos, paslaugų ir aptarnavimo pirkimas“, – rašė V. Burvienė.
Tiesa, sandorio sumos ji neatskleidė motyvuodama tuo, kad „Telecentras“ – tai pelno siekianti įmonė, veikianti įtemptoje konkurencinėje aplinkoje, o sandorio suma yra komercinė paslaptis.
2009 metų kovo mėnesį „Telecentras“ skelbė, kad „WiMax“ technologinio pagrindo mobiliojo interneto tinklo plėtrai ketinama investuoti apie 100 mln. litų. Ryšių reguliavimo tarnybos 2015 metų pirmojo ketvirčio ataskaitoje nurodoma, kad „Telecentras“ turi 54 476 klientus – mobiliojo interneto naudotojus. Dabar siūlomų „Mezon“ paslaugų kaina svyruoja nuo 6 iki 14,5 eurų mėnesiui.
Anot situaciją komentavusio „Tele2“ komunikacijos vadovo Andriaus Baranausko, įvertinus tai, kad „Telecentrui“ reikia ne tik pastatyti naują LTE tinklą, bet ir išplėsti pardavimų tinklą, pakeisti dabartinių klientų turimas galinio ryšio priemones iš „WiMax“ modemų į LTE modemus, užtikrinti gerą naujų paslaugų rinkodarą, reikėtų maždaug 100 mln. eurų investicijos. „Ir čia net nekalbant apie pelną – tiek reikėtų vien tam, kad jie laikytųsi ant kojų“, – sakė A. Baranauskas.
„Telecentras“ yra valstybės įmonė, kuri visai neseniai pasidžiaugė pelningu metų ketvirčiu – ji uždirbo 135 000 eurų. Prieš apmokestinimą. Pelnas per visus 2014 metus buvo vos 14,6 tūkst. eurų, o 2013 metais „Telecentras“ dirbo nuostolingai – įmonė prarado 1,915 mln. eurų. Anot A. Baranausko, tai iš esmės reiškia, kad „Telecentro“ LTE infrastruktūros plėtra vienokiu ar kitokiu pavidalu būtų finansuojama iš mokesčių mokėtojų pinigų, bet ne iš įmonės pelno.
„Telecentro“ valdybos narys Arūnas Šikšta tvirtino, kad investicijos į tinklo plėtrą bus daromos ne visos vienu metu, o išdalintos per kelių metų laikotarpį. Ir tam veikiausiai bus skolinamasi komerciniais pagrindais: „reikia žiūrėti į turimą turtą pagal balansą, reikia žiūrėti į pinigų srautus ir potencialą aptarnauti galimą investicinę skolą. Bei investicijos laikotarpį. Galimi finansavimo šaltiniai – tai normali korporatyvinio skolinimosi praktika iš finansinių institucijų“.
Be to, kol kas šio operatoriaus žinioje yra tik 2600 MHz dažnių juosta, o technologiniai ypatumai reiškia, kad teikti mobilųjį internetą vien tokiu dažniu bus sudėtinga: šiuo dažniu duomenys perduodami tik gana nedideliu atstumu, tokio dažnio skvarba į pastatų vidų yra silpna, stiprus atsispindėjimas nuo pastatų. O tai reiškia, kad kokybiškai ryšys veiktų tik nedideliu atstumu, atviroje vietovėje su tiesioginiu ryšio bokšto matomumu. Geresnę skvarbą į pastatų vidų ir didesnį duomenų perdavimo atstumą nuo bokšto suteiktų mažesnio dažnio juostų naudojimas.
Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus pavaduotojas Giedrius Pūras DELFI informavo, kad jau šių metų rugpjūčio 12 d. bus paskelbta apie viešąsias konsultacijas dėl aukciono suteikti teisę naudoti radijo dažnius iš 880–915 MHz ir 925–960 MHz suporuotos radijo dažnių juostos bei 1710–1785 MHz ir 1805-1880 MHz suporuotos radijo dažnių juostos sąlygų aprašo. Šiame dokumente bus nurodytas aukciono laikas, leidimų skaičius, pradinės radijo dažnių juostų kainos ir kitos sąlygos.
Dabartinės minėtų dažnių licencijos išduotos trims mobiliojo ryšio operatoriams, jos galioja iki 2017 metų spalio 31 dienos. Naujame aukcione dalyvavimas bus atviras visiems – ir esamiems, ir potencialiems rinkos dalyviams, o pajamos, gautos iš aukciono, pateks į valstybės biudžetą.
A. Baranausko teigimu, žinia apie konsultacijas dėl aukciono džiugina – esą, kuo anksčiau bus žinoma, kas licencijas gaus, o kas – ne, tuo lengviau bus suplanuoti tolesnius verslo veiksmus. O licencijos negavimas bet kuriam ryšio operatoriui gali reikšti ne tik būtina tinko infrastruktūros paskirstymo koregavimą, bet net ir priverstinį pasitraukimą iš rinkos. 2013 metų gruodį bendrovė „Tele2“, Norvegijoje negavusi licencijos 800, 900 ir 1800 MHz dažniams naudoti, buvo priversta konkurentams „TeliaSonera“ parduoti savo ryšio operatorių, veikiantį šioje Skandinavijos šalyje.
Paklaustas, kokių veiksmų imtųsi „Telecentras“, jeigu ir jiems nepavyktų gauti licencijų kitiems dažniams, A. Šikšta sakė: „Reikėtų žiūrėti į naują strategiją. Kaip LRTC šiandien turimus aktyvus – technologinius ir finansinius – būtų galima panaudoti siekiant kuo didesnės ekonominės grąžos. Galima būtų žiūrėti į kitus, papildomus technologinius sprendimus. Vien tik dėl šio dažnių skirstymo LRTC veikla neturėtų sustoti“.
