Pilnavertis kompiuteris, kurio ir kaina, ir svoris gali būti išreikšti ant vienos rankos pirštų suskaičiuojamais šimtais (eurų ir gramų, atitinkamai), nėra pinigus išvilioti norinčio sukčiaus pasiūlymas. Tokių kompiuterių apstu kiekvienoje technikos parduotuvėje. Ką jau technikos parduotuvėje – net knygynuose jų teko matyti.
Tiesa, nors garsus verslininkas, įmonės „GetJar“ įkūrėjas Ilja Laursas 2012 metais labai drąsiai prognozavo, kad po kelerių metų planšetiniai kompitueriai bus pigesni už knygas, o kiekvienas žmogus jų turės net po kelis, jo prognozė bent jau kol kas nepasitvirtino ir pasitvirtinti, panašu, neketina: „emarketer.com“ duomenimis, per 2015 metus pasaulinis planšetinių kompiuterių naudotojų kiekis turėtų perlipti per 1 milijardą, tačiau pasaulinė rinka sotinasi ir, anot IDC verslo analitikų, jų pardavimų tempas slopsta: prognozuojama, kad 2015 metų planšetinių kompiuterių (kartus su hibridiniais kompiuteriais) pardavimų apimtis (vienetais) sumažės 8 procentais.
Funkcinės ir fizinės savybės
Visgi dar nesiliaujantį mažųjų kompiuterių populiarėjimą lemia tai, kad jie savo našumu bei galimybėmis vis mažiau atsilieka nuo nešiojamųjų, o pagal kai kuriuos parametrus – ir stipriai juos lenkia. Pavyzdžiui, didžioji dalis planšetinių kompiuterių leidžia naudotis sparčiuoju 4G/4G+ internetu, todėl bet kur bus galima itin sparčiai naršyti internete, stebėti transliacijas, keistis didelės apimties failais. Taip pat pastaruoju metu planšetiniai kompiuteriai vis lengvėja ir plonėja. Štai šiemet pasirodęs itin didelio ekrano „iPad Pro“ (12,9 colių įstrižainės) yra dvigubai plonesnis nei prieš penkerius metus pasirodęs pirmasis „iPad“. Tiesa, pastarojo ekranas buvo kur kas mažesnis – 9,7 colio. Svorio srityje turime analogišką situaciją: abu modeliai sveria beveik tiek pat, o jei pirmąjį „iPad“ lygintume su šiandieniu jo analogu „iPad Air 2“, gautume net beveik dviejų kartų skirtumą pastarojo naudai. Tad jei dar prieš keletą metų kuprinėje planšetinis kompiuteris atstodavo knygą, šiandien su savimi imame kur kas lengvesnį žurnalą.
„Galima pastebėti, kad žmonės dažnai nori peržiūrėti vaizdo turinį čia ir dabar – tai padaryti naudojantis planšete patogiau. Ir, žinoma, planšetinis kompiuteris paprastai yra lengvesnis, plonesnis, kompaktiškesnis, žodžiu, jį nešiotis su savimi iš tiesų yra patogiau nei nešiojamą kompiuterį“, – teigia „Samsung Electronics“ Lietuvos padalinio vadovas Simonas Skupas.
Be to, planšetiniai kompiuteriai iš „miego“ į naudoti tinkamą būseną persijungia nepalyginamai greičiau nei standartiniai kompiuteriai – net jeigu tie kompiuteriai yra su SSD kaupikliais, jų „prabudimas“ trunka apie tris sekundes. Planšetiniai kompiuteriai nubunda praktiškai akimirksniu.
Kitas planšetinių kompiuterių privalumas – jiems, su ganėtinai retomis ir specifinėmis išimtimis, pilnai pakanka pasyvaus aušinimo, o tai reiškia, kad įrenginys yra ne tik lengvesnis, bet ir veikia tyliau už daugelį nešiojamųjų kompiuterių, kurių komponentai vis dar gana dažnai kaista tiek, kad reikėtų ir aktyvaus aušinimo. Savaime suprantama, didesnis kaitimas ir darbas, atliekamas šilumos išsklaidymui, reiškia ir kur kas didesnes energijos sąnaudas, todėl planšetės dar yra ir gerokai taupesnės energijos požiūriu (tiesa, dažniausia tokio taupumo išraiška – mažesnis, lengvesnis ir atitinkamai mažesnės talpos akumuliatorius, kurio pakanka solidžiam darbo laikui).
Kita vertus, planšetiniai kompiuteriai turi ir tam tikrų trūkumų, kuriuos pašalinti gana sunku: jeigu nešiojamąjį kompiuterį galima padėti ant horizontalaus paviršiaus taip, kad jo ekranas matytųsi žiūrint iš šono, tai planšetiniam kompiuteriui reikalinga kokia nors speciali atrama (kartais tam galima panaudoti aplanką, atliekantį stovo vaidmenį ar papildomai įsigytą klaviatūrą). Antraip ekraną teks pasilaikyti rankomis ar atramą improvizuoti.
Kitas trūkumas – pati klaviatūra: nors planšetinių kompiuterių esama ir su labai jau dideliais ekranais (štai neseniai išleistas „Samsung Galaxy View“ yra net su 18,4 colių įstrižainės ekranu), tačiau teksto rinkimas maigant ekraną yra ganėtinai lėtas ir neproduktyvus užsiėmimas – jeigu norima iš tiesų užsiimti didelės apimties teksto rašymu, tikriausiai vertėtų įsigyti papildomą universalią ar konkrečiam įrenginiui skirtą klaviatūrą.
Apatinę ekrano dydžio ribą brėžia planšetofonai
Jeigu „iš viršaus“ planšetinių kompiuterių pasiūlą (ir pagal kainą, ir pagal dydį, ir pagal funkcionalumą) riboja superlengvi „Ultrabook“ klasės kompiuteriai, tai apatinį rėžį (tiesa, tik pagal dydį ir funkcionalumą) nubrėžia išmanieji telefonai. Tiksliau, išskirtinė jų kategorija – planšetofonai, kurių ekranų įstrižainė siekia 5,5-6 colius. O pačių didžiausių planšetofonų įstrižainės jau siekia ir 7 colius. Tikrų tikriausias nedidukas planšetinis kompiuteris su skambinimo funkcija! Tik kad jų kaina, nepaisant mažesnio ekrano, paprastai skrajoja padebesiais.
Aurimas Kapočius, bendrovės „Bitė Lietuva“ išmaniųjų įrenginių verslo plėtros vadovas, pastebi, jog norint turėti vieną įrenginį visiems gyvenimo atvejams, tinkamiausiu pasirinkimu visgi taptų planšetofonas. „Tačiau jei judant bei keliaujant reikia atlikti daugiau darbų ar įveikti sudėtingesnes užduotis, darbams ir pramogoms labiau tiktų planšetinis kompiuteris. Nešiojamas kompiuteris šioje vietoje turi tik kelis privalumus: jei reikia itin didelio ekrano arba naudojamos specifinės programos, pritaikytos įprastiems kompiuteriams. Tiesa, ekrano dydį jau galima kompensuoti su itin dideliu „iPad Pro“, o specifines programas paleisti planšetiniuose kompiuteriuose, kuriuose veikia pilna „Windows“ versija“, – sako jis.
„Samsung“ užsakymu Šiais metais tyrimų bendrovės „Gfk“ vykdyta apklausa parodė, kad Baltijos šalių gyventojai telefonus su didesne ekrano įstrižaine perka vis dažniau. „Todėl realu, kad planšetofonai pamažu gali išstumti mažos įstrižaines (7 ar 8 colių) planšetes. Kita vertus, didesnės įstrižainės planšetes telefonai vargu ar galėtų nukonkuruoti. Telefonas didesniu ekranu įvairias užduotis leidžia atlikti patogiau, tačiau vargu, ar pasirinktumėte žiūrėti filmą telefono ekrane, jei šalia turėtumėte maždaug 10 colių ekrano įstrižainės planšetinį kompiuterį. Atlikti su darbu susijusias užduotis, turint didesnio ekrano įrenginį, daugeliui, ko gero, taip pat patogiau“, – DELFI rašė S. Skupas.
Būtent planšetofonų (ir pigių „bevardžių“ 7-8 colių įstrižainės planšetinių kompiuterių rinką užtvindžiusių kiniškos kokybės produktų) spaudžiami technologijų rinkos milžinai („Apple“, „Samsung“, „Microsoft“ ir keletas kitų) savo dėmesį sukoncentravo į maždaug 9-12 colių, aukščiausios kokybės klasės įrenginius. Tik štai šiame „premium“ segmente tampa sunku kalbėti apie kainos pranašumą prieš nešiojamuosius kompiuterius: „Apple iPad Pro“ kainuos nuo 940 iki 1270 eurų (priklausomai nuo vidinės atminties kiekio ir ryšio galimybių), „Samsung Galaxy Note Pro“ yra gerokai pigesnis: apie 650 eurų. O štai „Microsoft Surface Pro 4“ serijos gaminių kainos bus gerokai aukštesnės – nuo maždaug 1030 iki 2500 eurų. Tokį milžinišką kainų spektrą lėmė keli ir procesorių, ir vidinės atminties variantai – panašių parametrų nešiojamieji kompiuteriai (512 GB SSD kaupiklis, „Core i7“ procesorius ir 16 GB RAM) kainuoja ne ką mažiau.
Tiesa, pastarieji, „Windows'iniai“ planšetiniai kompiuteriai gerokai skiriasi nuo pirmesniųjų: juose veikia lygiai tokia pati operacinė sistema, kaip ir „tikruose“ nešiojamuosiuose kompiuteriuose. Kas reiškia, kad jie iš tiesų ir yra pilnaverčiai kompiuteriai, tik kiek kitokio fizinio formato (kuris įvertintas gana nemaža suma).
Ir nors didieji gamintojai norėtų paskatinti naudotis didesniais planšečių ekranais, praktiškieji lietuviai vis labiau žvalgosi būtent į tą pilkąją, maždaug 8 colių įstrižainės zoną. „Atsiradus planšetiniams kompiuteriams, lietuviai mieliau rinkosi modelius su didesniais ekranais, o šiandien dairosi į mažesnius, apie 8 colių įstrižainės planšetinius kompiuterius, nes pastarieji pasižymi ne ką mažesnėmis funkcionalumo galimybėmis, bet ir yra kur kas patogesni keliaujant“, – sakė A. Kapočius.
Ne tik pramogai, bet ir darbui
Nors atliekant tam tikrus darbus planetinio kompiuterio produktyvumas iš tiesų yra mažesnis nei labiau įprastos formos kompiuterių, esama situacijų, kai jis yra reikalingas ir profesionalioje aplinkoje.
Planšetinių kompiuterių populiarumas itin pastebimas verslo įmonėse. Pavyzdžiui, IDC atliktas tyrimas Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje ir Prancūzijoje parodė, jog net 40 proc. šių šalių įmonių darbuotojų planšetinį kompiuterį naudoja, kaip vienintelį darbo įrankį. Dažniausiai tai buvo darbuotojai, kurie daug keliauja, dirba ne biure ar nuolat tiesiogiai bendrauja su klientais. Tiesa, IDC planšetiniams kompiuteriams šiuo atveju priskyrė ir „hibridus“ – planšetinio kompiuterio funkcionalumu pasižyminčius nešiojamuosius kompiuterius, kuriems ir atiteko didesnioji dalis iš tų 40 procentų.
„Planšetinius kompiuterius vietoj rašiklio ir popieriaus jau dabar naudoja padavėjai, medikai ir slaugės jais pakeičia popierines ligos istorijas, didžiulius skrydžio žinynus į tokisu kompiuterius išmaino ir lėktuvų pilotai. Ir tai – tik keletas iš pavyzdžių, kur esama augimo galimybių. IDC skaičiavimais, 2014 metais ši auganti rinkos dalis sudarys beveik 6 proc. visų Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje ir Vokietijoje naudojamų planšetinių kompiuterių. Tikimės, kad ši dalis sparčiai augs ir per ateinančius 24 mėnesius viršys 20 procentų“, – šių metų liepą prognozavo IDC vyr. analitikė Marta Fiorentini.
Papildomo darbo įrankio funkciją planšetiniai kompiuteriai dažniausiai atlieka biurų darbuotojams – vadovams, vadybininkams, rinkodarininkams, analitikams, konsultantams, finansininkams ir panašiai. Šiems žmonėms, kurie nuolat dirba prie savo stalo ir dažnai kuria ar redaguoja įvairius dokumentus, pagrindinis darbo įrankis yra pilnavertis stalinis ar nešiojamasis kompiuteris.
Kita vertus, jeigu darbuotojai pagrindines savo funkcijas atlieka kelyje, „objektuose“ ar susitikimuose su klientais, stipriai išauga tikimybė, kad planšetė bus jų vienintelis kompiuteris. Pavyzdžiui, iš visų gamybos srities darbuotojų, turinčių darbinius kompiuterius, planšetę kaip vienintelį kompiuterį naudoja net 64 procentai. Palyginimui, tik 38 proc. vadovaujančias pozicijas užimančių darbuotojų planšetę naudoja kaip pagrindinį ir vienintelį kompiuterį.
Kaip išsirinkti tinkamiausią planšetinį kompiuterį?
Visų pirma – reikės atsakyti į pagrindinį klausimą: ką su juo ketinate veikti. Atsakymas padės lengviau atsakyti į tokius klausimus, kaip „kokio dydžio ekrano reikia“, „ar reikalingas vienoks ar kitoks komponentas“, „už kokią sumą galima prasisukti“.
Pavyzdžiui, jeigu kompiuterį ketinate naudoti išskirtinai tik namie ar biure, kur yra „Wi-Fi“ belaidis internetas , galite gerokai sutaupyti pirkdami kompiuterį be lizdo SIM kortelei – sumažės ir paties įrenginio kaina, ir nereikės kiekvieną mėnesį atseikėti tam tikros sumos už mobilųjį internetą. Jeigu visgi kompiuterį naudosite ir kelyje ar vietose, kur belaidžio interneto nėra – būtina pagalvoti apie mobilųjį internetą.
„Jei planšetinį kompiuterį naudojate namie ar darbe, patogiau naudotis didesnio ekrano planšetiniu kompiuteriu. Jei daugiau keliaujate, rekomenduočiau šiek tiek mažesnį – 8 colių – planšetinį kompiuterį. Tokio dydžio įrenginys puikiai tilps į vidinę švarko kišenę ar atras vietą bet kurioje rankinėje ir tuo pačiu nepraras savo funkcionalumo“, – pataria A. Kapočius.
„Tiems, kas planšetinį kompiuterį naudoja labiau kaip darbo įrankį, reikalingą verslo kelionių metu ar kiekvieną darbo dieną, aktualu, kad šiame įrenginyje būtų įdiegtos tokios programos, kaip “Microsoft Office”, įrenginys turėtų pasižymėti patikimomis apsaugos funkcijomis, būtų lengvas ir patogus nešiotis su savimi. Tuo tarpu kitiems planšetė – tai labiau įrenginys, skirtas laisvalaikiui. Žmonės, kurie ketina žiūrėti filmus ar skaityti, visų pirma, turėtų atkreipti dėmesį į ekraną – jo ryškumą bei ekrano dydį“, – savo požiūrį į kompiuterio pasirinkimą dėstė S. Skupas.
Kalbant apie kamerą – jeigu kišenėje turite išmanųjį telefoną, galinės sienelės kamera nėra itin svarbi. Tuo tarpu esančioji priekinėje sienelėje turėtų būti kokybiška, jeigu ketinate kompiuteriu naudotis ir bendravimui per vaizdo skambučius.
