Pagrindinė bėda, su kuria susiduriame – tai reikiamų kompetencijų ir specialistų trūkumas. Šiandien organizacijos jau nebegali kliautis vien technologijomis: ugniasienėmis, antivirusinėmis programomis.

„Taip yra todėl, kad hakeriai keičia taktiką: užuot sunkiai brovęsi per kompiuterių ir tinklų apsaugos priemones, jie į sistemų vidų prasiskverbia puldami silpniausią grandį – kompiuterių vartotojus, kuriems trūksta kibernetinio saugumo kompetencijų. Tuomet tradicinių saugos priemonių nebeužtenka ir į mūšį stoja svarbiausia šių dienų gynybos grandis – saugumo specialistai, kurių kvalifikacija ir gebėjimai suvaldyti kibernetines atakas tiesiogiai lemia žalos mastą“, – sako M. Žemgulytė.

Kibernetinio saugumo situacija Lietuvoje – yra kur pasitempti

M. Žemgulytės teigimu, šiuo metu kibernetinio saugumo situaciją Lietuvoje galima vertinti vidutiniškai gerai – Lietuva yra viena iš 20-ies šalių, kurių kibernetinio saugumo indeksas aukščiausias.

„Tačiau kova už saugią kibernetinę erdvę čia nesibaigia: netrukus įgyvendinsime GDPR reglamentą, kuris teisiškai įpareigoja ES šalis, taip pat ir Lietuvą, tinkamai saugoti asmens duomenis ir už kurio netinkamą taikymą numatytos didelės baudos“, – pabrėžia projekto vadovė.

Nors remiantis kibernetinio saugumo indeksu esame tarp 20-ies šalių turinčių saugiausią kibernetinę erdvę, paradoksalu, kad saugumo specialistų Lietuvoje trūksta. Skaičiavimai rodo, kad iki 2020-ųjų metų vien Lietuvoje reikės 11 tūkstančių kibernetinio saugumo specialistų ir panašu, kad tendencija tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje dar kurį laiką nesikeis: specialistų paklausa bus kur kas didesnė, nei pasiūla.

Kad būtų užtikrintas kibernetinis saugumas, visų pirma organizacijos privalo turėti naujausias ir veiksmingiausias kompiuterių ir tinklų apsaugos priemones.

M. Žemgulytė tikina, kad norint užtikrintai sumažinti kibernetinių atakų riziką ir greit jas pažaboti, būtina, kad IT specialistai mąstytų kaip hakeriai, t. y. jie turi turėti tokias pačias kompetencijas tam, kad galėtų greitai ir efektyviai atremti puolimus bei nuspėti galimas atakas.

„Natūralu, kad norint įgauti tokias žinias knygų ar akademinių paskaitų neužteks – to išmokyti gali tik patys hakeriai“, – sako kibernetinio saugumo mokymų projekto vadovė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (4)