ES Inovacijų švieslentė yra kasmetinis Europos Komisijos atliekamas tyrimas, matuojantis ES valstybių narių inovacijų ekosistemos būklę ir progresą pagal įvairius parametrus bei indikatorius, rašoma Lietuvos inovacijų centro pranešime spaudai.

Suminis inovacijų indeksas, kuris atspindi bendrąją valstybės inovacijų sistemos būklę, Lietuvoje 2016 m., lyginant su 2010 m., pakilo 21 proc. – daugiau nei bet kurioje kitoje ES valstybėje.

Šių metų Europos Inovacijų Švieslentėje Lietuva užima 16-tą vietą tarp visų ES valstybių. Lietuvos inovacijos įvertintos 79,4 taškais, kai ES vidurkis siekia 102 taškus.

Bendrai paėmus, 2010-2016 m. ES Suminio Inovacijų indekso reikšmė ūgtelėjo 2 proc.; 15 valstybių indekso reikšmė kilo, t.y. inovacijų ekosistema stiprėjo, tuo tarpu 13 valstybių yra užfiksuotas indekso mažėjimas, t.y. ten inovacijų sistemos būklė blogėjo.

Įdomu tai, kad suminio Inovacijų indekso reikšmė blogėjo ir Estijoje (-3,6 proc. 2016 m., lyginant su 2010 m.), o Latvijoje indekso reikšmė 2010-2016 m. pakilo 8,5 proc. Inovacijų Švieslentės tyrime Lietuva pasivijo Estiją, kuriai šiame tyrime atiteko 15-ta vieta, o Latvija reikšmingai atsilieka nuo kitų Baltijos valstybių ir tyrime užima 24 vietą.

Inovacijų švieslentėje pirmauja tokios šalys kaip Švedija, Danija, Suomija, Olandija, Jungtinė Karalystė, Vokietija.

„Labiausiai į priekį Lietuvos rezultatą ištempė verslo išlaidų inovacijų diegimui rodiklis – jam tenka net penktadalis viso pagerėjimo. Konkrečiau kalbant, esminės įtakos sparčiam Lietuvos progresui Inovacijų švieslentės pratime turėjo ES investicijų priemonės, o tiksliau sakant vis didesnis ES lėšų nukreipimas į inovacijų vystymą ir konkurencingumo didinimą“, - rašoma pranešime.

Pateikiamas pavyzdys: jeigu 2004-2006 m. ir 2007-2013 m. ES investicijų lėšos buvo daugiausiai nukreiptos į gamybos ir infrastruktūros plėtrą, 2014-2020 m. ES investicijų Lietuvoje prioritetas yra inovacijų ir konkurencingumo skatinimas.

Silpniausios Lietuvos vietos

Blogiausią rezultatą turinčių rodiklių pavadinimai puikiai atspindi struktūrines Lietuvos problemas ir grėsmes. Ypač išsiskiria tokie rodikliai kaip mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) išlaidos versle bei žiniomis grįstų paslaugų eksportas.

„Nepaisant bendro Lietuvos šuolio Inovacijų švieslentės tyrime, mes vis dar išliekame ES rikiuotės uodegoje pagal tokius svarbius inovacijų rodiklius kaip aukštos pridėtinės vertės eksportas bei MTEP išlaidas versle“, - rašoma pranešime.

Pavyzdžiui, Lietuvoje verslo išlaidos MTEP siekia tik 0,28 proc. BVP, o ES šalių kontekste pagal šį rodiklį Lietuvai tenka tik 25 vieta – nuo ES pirmaujančių Suomijos ir Švedijos pagal verslo investicijų į MTEP dalį nuo BVP Lietuva atsilieka 7 kartus.

Aukštos pridėtinės vertės paslaugoms tenka 21 proc. nuo viso Lietuvos paslaugų eksporto – pagal šį rodiklį užimame priešpaskutinę vietą visoje ES. Pagal vidutinės ir aukštos pridėtinės vertės prekių eksporto dalį visoje eksporto struktūroje (34 proc.) Lietuva yra trečia nuo galo visoje ES, dvigubai atsilikdama nuo Vokietijos (67 proc.).

Inovacijų Švieslentės kontekste Lietuvos inovacijų sistema geriausiai vertinama pagal šiuos parametrus: verslo išlaidas inovacijų diegimui; jaunimo išsilavinimo rodiklius; plačiajuosčio interneto skvarbą; viešojo sektoriaus MTEP veiklos kofinansavimą iš verslo; bei įmonių tarpusavio bendradarbiavimą kuriant inovacijas rodiklius.

Daugiau informacijos apie Europos Sąjungos Inovacijų švieslentės rezultatus galite pamatyti čia.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją