Bet nepaisant keisto pavadinimo ir mažumo, šis robotukas demonstruoja stulbinamą robotikos pažangą.

Pasak jį sukūrusių Harvardo mokslininkų, tai pirmasis minkštas visiškai išbaigtas robotas.

Jame nėra kietų elektronikos komponenetų — jokių baterijų ar kompiuterių lustų — ir jis juda neprijungtas prie kompiuterio.

Oktobotas iš esmės yra pneumatinis vamzdis su labai įdomiu vidumi.

Jis juda, pumpuodamas vandenilio peroksidą – daug labiau koncentruotą nei turite vaistinėlėje – į du rezervuarus oktoboto kūno viduryje.

Slėgis stumia skystį vamzdeliais kūno viduje, kol jis pasiekia platinos vielutę, katalizuojančią peroksido skilimą į dujas.

Dujos plečiasi ir per mažą lustą, vadinamą mikroskysčių kontrolerį, pakaitomis nukreipiamos į vienos ir kitos pusės čiuptuvėlius.

Pakaitomis išleidžiančio dujas oktoboto judesiai primena šokį, kai jis kilnoja čiuptuvėlius aukštyn ir žemyn ir mojuoja jais. Oktobotas su vienu mililitru kuro gali judėti maždaug aštuonias minutes.

O kaip tokį mechanizmą pagaminti?

„Visas dalis tenka gaminti pačiam“, - sako Harvardo universiteto studentas Ryan Truby Jennifer Lewis laboratorijoje, kur gaminama pusė šio tyrimo medžiagos.

Aštuonkojo liejimo formos ir mikroskysčių lustai buvo sukurti gretimoje Robert Woods’o laboratorijoje.

Oktobotas gaminamas iš medžiagų, kurių yra po ranka daugumoje mikroskysčių laboratorijų.

Be kol buvo gautas tinkamas receptas, teko atlikti 300 bandymų.

Pirmiausia mikroskyčių lustas įdedamas į tuščią aštuonkojo formą. Tada užpilamas silikono mišinys.

3D spausdintuvu į silikoną įšvirkštę rašalo linijas, jie gaminį kaitina keturias dienas. Taip oktoboto forma sutvirtėja, o vienas rašalas išgaruoja, palikdamas tuščius kanalus, per kuriuos eina suspaustos dujos.

Robotas neturi jutimo ir programavimo galimybių, tad roboto judesių valdymas, sakykime taip, ribotas.

Bet oktobotas tyčia padarytas minimalistinis, nes jo paskirtis buvo pademosntruoti, kad tokį robotą išvis įmanoma pagaminti.