Prieš metus, iškart po sandorio, I. Laursas žurnalistams aiškino, kad 83 mln. JAV dolerių sumą sudaro 5,3 mln. dolerių grynais, perversti į pagrindinę „GetJar“ sąskaitą. Šie pinigai nėra skirti akcininkams išsidalinti. Kitą sumos dalį sudaro 17 mln. JAV dolerių, kurie premijų pavidalu gali būti išdalinti įmonės vadovams, jeigu jie laikysis sandoryje numatytų sąlygų ir įmonėje dirbs numatytą laikotarpį (dvejus metus po sandorio). Verslininko teigimu, kitą sandorio vertės dalį – apie 60 mln. JAV dolerių – sudaro apie 1,5 mln. „Sungy Mobile“ A klasės akcijų. Tiesa, 2014 metų vasarį nurodyta 60 mln. dolerių suma buvo pagrįsta lūkesčiais – I. Laursas prognozavo, kad akcijų kaina padidės du kartus nuo tuometinės 23 dolerių už vienetą kainos.
Deja, lūkesčiai ir realybė ne visada žengia koja į koją. O šį kartą jie nukeliavo visiškai priešingomis kryptimis – tikroji „Sungy Mobile“ akcijų kaina, praėjusių metų kovą pasiekusi aukščiausią 31,83 dolerių už vienetą žymą, nuo to laiko tik smunka ir šiuo metu akcijų kursas NASDAQ biržoje tėra 3,59 dolerio. Kitaip tariant, sandorio vertės akcijomis dalis per metus sumenko net 6,4 karto ir šiuo metu yra tik maždaug 5,3 mln. JAV dolerių. Ir išlieka nuolatinė akcijų kurso mažėjimo tendencija, taigi, net ir tie 5,3 mln – dar ne galutinis skaičius.
O jeigu vadovų premijavimo sąlygose vienas iš punktų buvo bendri finansiniai įmonės rodikliai, tuomet sandorio vertė gali nusiridenti dar žemiau.
DELFI pavyko susisiekti su I. Laursu. Deja, verslininkas galėjo atsakyti tik tiek, kad pagal susitarimą su „Sungy Mobile“ sandorio nebekomentuoja.
I. Laursas nenorėjo komentuoti ir kitos „GetJar“ dalies – padalinio, veikusio Jungtinėje Karalystėje – pardavimo. Informavo tik, kad šis padalinys parduotas privačiai JAV bendrovei „Spigot“.
Savo svetainėje „Spigot“ skelbia, kad jie padeda įvairioms svetainėms padidinti vartotojų lojalumą ir tuo pačiu – pajamų srautus, tačiau dažniausiai internautus dominantis klausimas, susijęs su „Spigot“ - kaip pašalinti jų sukurtą programinę įrangą, įrankių juostas naršyklėms ir kitas programas, kurios pačių vartotojų vadinamos „adware“ (t. y., piktybinėmis, per prievartą brukančiomis reklamas) programomis. Paprastai šie nepageidaujami priedai įdiegiami kartu su nemokama programine įranga, platinama tokiose svetainėse, kaip „Download.com“.
„Abu sandorius vertinu labai teigiamai, rezultate turiu tiek laiko tiek resursu užsiimti investicine veikla per „Nextury Ventures“, – DELFI rašė I. Laursas.
Kinijos bendrovių, kurios praėjusiais metais masiškai pradėjo viešai prekiauti akcijomis NASDAQ biržoje, sėkmė pastaruoju metu yra labai kukli – iš 14 Kinijos technologijų įmonių, kurių akcijomis pradėta prekiauti 2014 metais, pusės akcijų vertė šiuo metu yra mažesnė nei pirminio viešo siūlymo metu. Kaip rašo leidinys „Times of India“, investuotojų pasitikėjimas šiomis bendrovėmis smuko dėl prastų finansinių rodiklių. Nemaža dalis bendrovių, taip pat korporacija „Weibo“, teikianti mikrotinklaraščių paslaugas ir mobiliųjų programėlių kūrėjai „Momo“ nesugebėjo užtikrinti tokių pajamų, kokių tikėjosi investuotojai.
„Rinka nervinga. Kyla klausimas, ar investuotojai sugrįš“, – prastus Kinijos įmonių popierius komentavo bendrovės „Amiya Capital LLP“ strategas Michaelas Wangas.
