Grįžtama prie siūlymo apmokestinti tuščius USB raktus ir atminties korteles

 (703)
Vyriausybėje vėl atgijo diskusijos dėl idėjos apmokestinti kūrinių atkūrimui asmeninėms reikmėms naudojamas atminties laikmenas. Atminties kortelių, USB atmintinių, asmeniniams kompiuteriams naudojamų išorinių ir vidinių neintegruotų pastoviosios būsenos (SSD) ir standžiuosius (HDD) diskus įvežančioms bendrovėms gali tekti mokėti specialų mokestį. Tai numatyta Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pakeitimo ir papildymo projekte, kuris antradienį svarstytas ministerijų atstovų pasitarime Vyriausybėje.
Pinigai
Pinigai
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Projekto aiškinamajame rašte tvirtinama, kad ketvirtadalis iš mokesčio surinktų lėšų bus skirta menininkų socialinės apsaugos programai. Planuojama, kad šiuos mokesčius mokės didmenininkai, tačiau pripažįstama, kad vėliau tai gali būti perkelta ant galutinio vartotojo pečių tiesiog padidinant prekės kainą.

Kultūros ministerijos parengtame įstatymo pakeitimo projekte siūloma USB atmintines ir atminties korteles, priklausomai nuo jų dydžio, apmokestinti 0,5-10 Lt mokesčiu, pavyzdžiui, už parduodamą tuščią 1-2 GB USB atmintinę tektų mokėti 1 Lt.

Tuo tarpu išoriniai ir vidiniai neintegruoti pastoviosios būsenos (SSD) ir standieji (HDD) diskai, taip pat priklausomai nuo jų dydžio, būtų apmokestinami 5-15 Lt mokesčiu. Asmeninių kompiuterių ir pardavimo metu į juos integruotų diskų apmokestinti neplanuojama.

Tačiau numatyta apmokestinti TV priedėlius su atminties įtaisu bei garso ir vaizdo įrašymo funkcija. Už kiekvieną jų, priklausomai nuo atminties dydžio, didmenininkui reikėtų mokėti 1,5-40 Lt.

Iš šių laikmenų ir įrenginių apmokestinimo per metus tikimasi gauti apie 2,7 mln. Lt.

Šiuo metu Lietuvoje apmokestinami visų tipų tušti diskai, garsajuostės, vaizdajuostės, minidiskai. Iš šio apmokestinimo vidutiniškai 2006-2008 m. kasmet surinkta po 1,2 mln. Lt.

Ministro pirmininko tarnybos kancleris Deividas Matulionis DELFI sakė, kad antradienio svarstyme ministerijų atstovų nuomonės išsiskyrė, tačiau kompromiso ketinama ieškoti pirmadienio Vyriausybės pasitarime. Jei projektui pritars ministrų kabinetas, jis bus siunčiamas Seimo svarstymams.

„Čia nėra tik apmokestinimas, tai taip pat yra tam tikros paramos menininkams suteikimo klausimas. Dabar menininkai pakankamai sunkiai gyvena. Didžioji dalis Europos valstybių taiko griežtesnį apmokestinimą nei yra pas mus, todėl iš tikrųjų reikia ieškoti kompromisinio sprendimo“, – kalbėjo jis.

Projekto aiškinamajame rašte taip pat tvirtinama, kad parengti pataisas paskatino „didžiulį susirūpinimą kelianti ypatingai bloga situacija meno rinkoje“.

„Esamas teisinis reguliavimas nesudaro sąlygų kūrėjams gauti tinkamą atlyginimą už tam tikrą kūrinių panaudojimą, muzikos leidėjams, fonogramų ir audiovizualinių kūrinių įrašų gamintojams susigrąžinti investicijas ir toliau finansuoti kūrybą. Tuo tarpu iš intelektinės kūrybos rezultatų gaunamas pelnas susitelkia informacinių technologijų rinkoje, kuri plečiasi intelektinės kūrybos dėka“, – rašoma aiškinamajame rašte.

Projekto autoriai taip pat tvirtina, kad pataisomis siekiama užtikrinti tinkamą Informacinės visuomenės direktyvos nuostatų įgyvendinimą dėl autorių teisės gauti kompensacinį atlyginimą už atgaminimą asmeniniais tikslais.

Apytikris teisingumas

Tačiau planuojamą apmokestinimą kritikuoja asociacija „Infobalt“, vienijanti Lietuvos informacinių ir ryšių technologijų įmones.

„Mūsų pramonės nuomone, pasiūlytas mechanizmas problemos nesprendžia. Iš tiesų tai yra kompensacijos rinkimas netiesioginiam kompensavimui ir tai yra apytikris teisingumas. Dabar gautųsi taip, kad moka visi ir tie, kurie kopijuoja, ir tie, kurie nekopijuoja, privatūs asmenys ir įmonės, nes mokestis būtų renkamas didmenos lygyje. Šis įstatymas yra labai toli nuo esminės europinės direktyvos nuostatos, kad moka privatus asmuo, kuris kopijuoja asmeniniams tikslams nuo legalaus šaltinio“, – DELFI sakė asociacijos Europos Sąjungos reikalų vadovė Vilma Misiukonienė.

Ji siūlo tris alternatyvius sprendimus: šį mokestį taikyti mažmeninėje prekyboje, numatyti tiesiog autorių rinkliavos mokestį, kurį turėtų mokėti visi ir po to jis būtų paskirstytas autoriams arba krizei pasibaigus valstybei iš biudžeto mokėti kompensacijas autoriams.

„Galbūt antra ir trečia alternatyva kažkokiu būdu galėtų persidengti. Kaip yra kelių mokestis, galbūt autorių mokestis galėtų atsirasti“, – svarstė V. Misiukonienė.

Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad projekto aiškinamajame rašte parašyta, jog iš visų Lietuvoje atgaminamų kūrinių, 13 proc. sudaro Lietuvos kūriniai, o likusią dalį – užsienio kūrėjų darbai.

„Tai reiškia, kad pagal visas taisykles, tas surinktas mokestis turi būti perduotas užsienio kolektyvinio administravimo asociacijoms. Kur tas mokestis nukeliauja ir kiek pasilieka LATGA-A, mes šitų dalykų nežinome“, – sakė ji.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Technologijos

Modernus triratis prieš senus vokiškus automobilius: ką rinktųsi lietuviai? (9)

Lietuviai dažniausiai perka naudotus automobilius, parvežtus iš Vakarų Europos šalių. Visgi, ne vienas iš mūsų pasvajoja apie naują automobilį, kuris būtų sukomplektuotas pagal mūsų pageidavimus.

Kinijos turgelio stebuklai: ypač mobilus nešiojamas kompiuteris, kokio Lietuvoje nerasite net su žiburiu (20)

Bene geriausiai visame pasaulyje žinomas Kinijos kompiuterinės technikos gamintojas, be jokios abejonės, yra „Lenovo“. Nors pastaroji bendrovė Europoje daugumai asocijuojasi su prabanga ir verslu, Kinijoje „Lenovo“ taip pat užsiima biudžetinės klasės nešiojamų kompiuterių gamyba. Vis dėlto šį segmentą Europoje yra okupavę kiti gamintojai, todėl biudžetinės klasės „Lenovo“ nešiojamų kompiuterių dažniausiai tenka dairytis vietinėse Azijos rinkose.

Tarptautinėje operacijoje išardytas elektroninėje erdvėje veikęs tinklas „Avalanche“ (7)

Lietuvos kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų elektroninėje erdvėje tyrimo padalinio pareigūnai dalyvavo stambaus masto tarptautinėje operacijoje, kurios metu padėjo kolegoms rinki duomenis tiriant nusikaltimus vykdomus pasinaudojant tinklu „Avalanche". Po kruopštaus, keturis metus trukusio tyrimo, Verden prokuratūra ir Lüneburg policija (Vokietija), glaudžiai bendradarbiaudami su Teisingumo departamentu, JAV Federaline prokuratūra ir Federaliniu tyrimų biuru, Eurojustu, Europolu ir tarptautiniais partneriais, išsklaidė tarptautinę, nusikalstamą tarnybinių stočių infrastruktūrą „Avalanche".

„Žaidimų balsas“: „Watch Dogs 2“ apžvalga (2)

Ko gero, visi pamenam nusivylimą, kai išėjo visų lauktas „Watch Dogs“ žaidimas. Paprastėjusios grafikos, ne toks įdomus gameplay‘jus ar istorija. Ir nors manėme, kad žaidimas buvo gan vidutiniškas, paneigti to, jog visi, iš jo, tikėjomės daugiau, negalima. Šių metų E3 parodoje hacker‘iai sugrįžo, su nauju stiliuku ir pasak „Ubisoft“, su tokiu žaidimu, kokio ir tikėjomės pirmą kartą.

Būkite labai atsargūs, kai naudojatės wi-fi ryšiu (29)

Įsibrovimus į kompiuterį ar kitą išmanųjį įrenginį pastebėti sunku, tačiau, jei „Google“ atsiuntė pranešimą apie įtartiną jūsų kompiuterio veiklą, tai vienas patikimiausių indikatorių, LRT RADIJUI sako IT specialistas Džiugas Paršonis.