Mokslininkai nustatė, kad studentai, kurių puslapiuose esama nuotraukų ar įrašų apie girtavimą ar sąmonės netekimą dėl alkoholio, patys labiau rizikuoja susidurti su alkoholizmo problema. Tačiau tai nebūtinai taikytina studentams, kurie savo puslapiuose užsimindavo apie alkoholi ar gėrimą, tačiau ne tokiu būdu, kuris parodytų, jog jie geria per daug ar netinkamose situacijose, informuoja agentūra „Reuters“.

Tikėtina, kad „Facebook“ puslapiai galėtų padėti mokykloms išsiaiškinti kuriuos mokinius reikėtų įvertinti dėl su alkoholiu susijusių problemų – nors tokias intervencijas gali apsunkinti privatumo ir etiniai klausimai, mano mokslininkai.

Kyla klausimas, ar tai, „kas randama šiuose puslapiuose iš tiesų padeda prognozuoti klinikines būkles. Šie atradimai siūlo mintį, kad žinutės „Facebook“ puslapiuose gali būti susijusios su tuo, kad vyksta realiame pasaulyje“, - sakė tyrimą atlikusiai grupei nepriklausantis socialinės terpės tyrėjas ir psichiatras dr. Nielsas Rosenquistas, dirbantis Masačūsetso bendrojoje ligoninėje (JAV).

Mokslininkų grupei vadovavusi Viskonsino-Medisono universiteto (JAV) specialistė dr. Megan Moreno. Grupei priklausė mokslininkai iš to paties ir iš Vašingtono universiteto Sietle (JAV), kurie stebėjo viešai prieinamas 224 studentų „Facebook“ paskyras.

Apie du trečdaliai studentų savo puslapiuose neužsimindavo apie alkoholį ar gėrimą. Likusieji įrašais arba nuotraukomis paminėdavo socialinį, neprobleminį alkoholio vartojimą arba rimtesnį ir rizikingesnį girtavimą, taip pat vairavimą išgėrus ar bėdas, kurių prisidirbama išgėrus.

Visiems tirtiesiems studentams mokslininkai pateikė 10 atrankinių klausimų testą, pagal kurį nustatė, kuriems iš jų būdinga didesnė probleminio alkoholio vartojimo rizika. Testu įvertinamas alkoholio vartojimo dažnumas, nesaikingas girtavimas ir priklausomybė, taip pat kitos su alkoholiu susijusios problemos.

Vidutiniškai beveik šeši iš dešimties studentų, kurių puslapiuose buvo užuominų apie girtumą ir pavojingą girtavimą, pagal testą buvo įvertinti kaip žmonės, kuriems būdinga didesnė piktnaudžiavimo alkoholiu, priklausomybės ir kitų su girtavimu susijusių problemų rizika.

Šį skaičių galima palyginti su 38 proc. studentų, kurių puslapiuose užuominos apie alkoholį buvo švelnesnės ir 23 procentais studentų, kurių puslapiuose alkoholis ar girtavimas nebuvo minimi visiškai. Tyrimo rezultatai publikuojami leidinyje „Archives of Pediatrics and Adolescent Medicine“.

Be to, beveik vienas iš penkių žmonių, kuriems nustatyta pagal „Facebook“ nustatyta padidinta priklausomybės nuo alkoholio rizika, nurodė, kad per pastaruosius metus patyrė su alkoholiu susijusių sužeidimų.

M. Moreno su kolegomis pasiūlė idėją, kad išrinktieji studentų lyderiai galėtų būti išmokyti pagal įrašus „Facebook“ puslapiuose nustatyti, kuriems studentams rizika susidurti su alkoholio vartojimo problemomis yra didesnė ir nukreiptų tuos studentus atlikti atrankos testus. Arba su mokymo įstaigų psichologais galėtų pabendrauti studentų tėvai bei pedagogai.

„Galbūt ir būtų koks žmogelis, kurio įrašai „Facebook“ apie alkoholio vartojimą galėtų būti tarsi raudona vėliavėlė“, - sakė N. Rosenquistas. Tačiau jis pridūrė, kad veikla socialiniuose tinkluose tėra mažas žmonių gyvenimo fragmentas, todėl vien „Facebook“ išklotos informacijos gali nepakakti norint nustatyti kuriam žmogui derėtų išsitirti dėl galimos priklausomybės nuo alkoholio.

Esama ir kitų tyrimo pritaikymo trūkumų – pavyzdžiui, kiek etiška kišti nosį į studentų puslapius ieškant tam tikros informacijos.

M. Moreno pasiūlė universitetams pasirūpinti, kad „Facebook“ puslapiuose kaip reklama pasirodytų nuorodos į sveikatos centrus ir internetinius testus, padėsiančius nustatyti priklausomybės nuo alkoholio riziką, jeigu studentai į „Facebook“ puslapius įrašo tokius žodžius, kaip „nulūžau“, „girtas“ ir panašiai.

„Naudojant tikslines reklamas nėra jausmo, kad kažkas nepažįstamas šnipinėja jūsų paskyrą“, - sakė mokslininkė.

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją