Ėmėsi piratinių tinklalapių: kas gresia vartotojams

 (323)
Tinklalapiai, skirti dalintis turiniu ir parsisiųsti filmus išgyvena ne pačias geriausias dienas: skelbiama apie 3 ikiteisminius tyrimus, kratas, pareikštus įtarimus. Tačiau kas gresia tokių tinklalapių naudotojams?
baudos už neteisėto turinio naudojimą
© DELFI montažas

Advokatų kontoros „Sorainen“ advokatas, ekspertas Stasys Drazdauskas DELFI komentavo, kad už neteisėtą kūrinių naudojimą gresia administracinė atsakomybė – bauda.

„Už tokio tipo pažeidimus yra numatyta administracinė atsakomybė, tad yra mokėtina bauda iki 600 eurų. Aišku, kyla klausimas, kiek persekiojimo veiksmų bus imtasi prieš pačius vartotojus, gal būti, kad tai nėra ikiteisminių tyrimų tikslas. Be to, neaišku, ar pakankamai bus surinkta įrodymų, kad vartotojai darė pažeidimų, bet jeigu pavyktų įrodyti, grėstų bauda, o autorių teisių turėtojai galėtų reikalauti žalos atlyginimo, pavyzdžiui, skaičiuojant, kiek žmogus peržiūrėjo filmų ir kiek už tai būtų mokėjęs teisėtai“, - paaiškino advokatas.

Pasak jo, gali būti pareikalauta tokią sumą kompensuoti: pirmiausia, pretenzijų forma, o vėliau – galimai ir ieškiniu.

Pradėti ikiteisminiai tyrimai

Filmų tinklalapis „filmai.in“ šiuo metu išgyvena sunkias dienas: pradėtas ikiteisminis tyrimas ir atsakingam asmeniui yra pareikšti įtarimai. Tai DELFI patvirtino autorių teisių gynimo asociacijos „LATGA“ Muzikos kūrinių skyriaus vadovas Marius Kuzminas.

Asociacija dėl šio tinklalapio veiklos pernai vasarą parašė pareiškimą policijai. Jos duomenimis, šiemet sausį bendrovėje buvo atliktos kratos ir atsakingam asmeniui pareikšti įtarimai.

DELFI su filmai.in administracija susisiekti nepavyko.

„Mes norėjome daugiau žinių apie ikiteisminį tyrimą, bet gavome lakonišką atsakymą, kad informacijos negausime, nes, berods, sausio 30 d. buvo pateikti įtarimai atsakingam asmeniui ar asmenims ir atliktos kratos“, - sakė jis.

DELFI žiniomis kratos atliktos anksčiau, nei pareikšti įtarimai. Be to, kratų metu buvo paimta kompiuterinės technikos.

Tyrimo ėmėsi Vilniaus apskrities vyriausiasiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdyba.

Pasak pašnekovo, „filmai.in“ taip pat pažeidžia autorių teises, nes jame yra daugiau kaip 20 tūkst. filmų, kurie rinkoje kainuoja nuo 5 iki 20 eurų.

Vėliau asociacija patvirtino, kad ikiteisminiai tyrimai pradėti prieš dar du tinklalapius.

Kovo pradžioje įvairioms šalies institucijoms išsiųstas kolektyvinis Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos, „Telia“, asociacijos „LATGA“, asociacijos „AGATA“ ir asociacijos „AVAKA“ vadovų prašymas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto audiovizualinių kūrinių platinimo, sulaukė Generalinės prokuratūros atsako, kuriame pranešama apie neseniai pradėtus ikiteisminius tyrimus. Tai pranešimu spaudai paskelbė „LATGA“.

„Generalinės prokuratūros atsiųstame atsakyme į šį kreipimąsi, kurį pasirašė Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Zenonas Burokas, pranešama, kad įvertinus nurodytas aplinkybes ir iš VMI gautą su tuo susijusią medžiagą, iš karto imtasi konkrečių veiksmų kovojant su nelegaliais audiovizualinių kūrinių platintojais“, - rašoma asociacijos pranešime.

Skelbiama, kad Z. Burokas nurodo, kad Generalinė prokuratūra 2017 m. kovo 17 d. pradėjo du ikiteisminius tyrimus dėl galimai nusikalstamos veikos asmenų, administruojančių tinklalapius http://tv.pr.2pr.net ir www.torrent.ai.

Šią savaitę buvo sutrikusi lietuviška dalinimosi duomenimis ir „torrent“ nuorodomis svetainė „Linkomanija“. Nors pastaruoju metu teismo prašoma interneto ryšio bendrovėms uždrausti teikti prieigas prie šios interneto svetainės, autorių teisių gynėjai prie šių sutrikimų sako neprisidėję.

Pastebėta, kad sutriko ne tik svetainės pasiekiamumas domenu, bet ir IP adresu. Trečiadienį tinklalapis vėl buvo pasiekiamas.

DELFI primena, kad teismo prašoma interneto ryšio bendrovėms uždrausti teikti prieigas prie šios interneto svetainės. Jo prašoma uždrausti operatoriams „Telia“, buvę „Teo LT“ ir „Omnitel“, „Bitė Lietuva“, „Lietuvos radijo ir televizijos centras“, „Cgates“, „Init“, „Balticum TV“, „Splius“ ir „Penkių kontinentų komunikacijų centras“ teikti prieigą prie interneto svetainės linkomanija.net.

Ryšio tiekėjams papildomi reikalavimai nekeliami ir jie niekuo nekaltinami. Jei asociacijai pavyktų laimėti bylą, bet dalinimosi duomenimis svetainė būtų perkelta kitu adresu ar adresais, būtų siekiama draudimo teikti prieigą ir jiems.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Technologijos

Grįžo į Lietuvą ir ruošia pagalbą sergančių depresija artimiesiems (22)

Su 24-erių audiovizualinės produkcijos profesionale, studijas baigusia Estijoje Lina Vonsavičiūte susitikti nėra paprasta: mergina Lietuvoje turi įdomų darbą ir dirba daug. Kartu ji gilina žinias ir informacinių technologijų srityje, nes turi su šia sritimi susijusių planų.

Baisi prognozė: 2040-aisiais nusikals robotai - kaip bausime? (11)

Sveiki atvykę į 2017-uosius: įmantrūs algoritmai ne tik prognozuoja, bet ir padeda išaiškinti žmonių įvykdytus nusikaltimus, numato teismo bylų baigtį ir atlieka dalį šias bylas nagrinėjančių teisininkų darbo. Spėjama, kad 2040-aisiais dėl nemažos dalies pasaulyje įvykdomų nusikaltimų galėsime kaltinti būtent robotus.

Lietuva laimėjo galimybę steigti centrą išmaniam gyvenimui: naujo pastato nebus, pritrauks protų

Lietuva laimėjo galimybę steigti pirmąjį Baltijos regione informacinių ir komunikacijos technologijų (IKT) kompetencijų centrą, kuriame bus kuriami produktai ir paslaugos išmaniam gyvenimui.

J. Antulis: ilgai lauktas finansavimas išradėjams - su skaudžia žinia (2)

Lietuvos išradėjai kiekvienus metus pasitinka ir su viltimis, ir su nuogąstavimais, laukdami žinių dėl valstybės paramos intelektinės nuosavybės teisių apsaugai tarptautiniu mastu. Paramos programa kaskart sudaroma iš naujo, nuolat keičiasi ir jos skyrimo taisyklės.

To dar nebuvo: žmonės masiškai keliasi į miestus, o kas toliau? (85)

Į Lietuvą gegužę atvyksiantis Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Marošas Ševčovičius turi daug papasakoti apie žmonių migraciją į miestus ir pastarųjų transformaciją.