Dėl netvarkos pašto dėžutėje dažnas skuba kaltinti reklaminių laiškų siuntėjus. Ar tikrai vadinamasis „šlamštas“ akimirksniu savavališkai užpildo pašto dėžutes ir ar tų laiškų taip sunku atsikratyti, nusprendė asmeniškai išbandyti Valdemaras Kovalevskis, advokatų profesinės bendrijos „Žabolienė ir partneriai METIDA“ advokato padėjėjas.
© DELFI / Domantas Pipas

Beveik mėnesį trukusiam eksperimentui advokato padėjėjas Valdemaras Kovalevskis specialiai sukūrė naują pašto dėžutę vienoje iš nemokamai elektroninio pašto paslaugas teikiančių platformų, į kurią stengėsi pritraukti kuo daugiau reklaminių pranešimų – užsisakinėjo naujienlaiškius įvairias paslaugas ir prekes siūlančių bendrovių tinklalapiuose.

Į eksperimentą pakliuvo dauguma gyventojams skirtų Lietuvos bendrovių, pradedant elektroninėmis parduotuvėmis, prekybos centrais, vaistinėmis, baigiant kelionių organizatoriais, grožio salonais, degalinių tinklais.

„Dažnai galvojame, kad įvairūs pasiūlymai, naujienlaiškiai siunčiami prieš mūsų valią, tačiau didžioji dalis informacijos mus pasiekia, nes tam davėme sutikimą. Tam ir buvo skirtas šis eksperimentas – pagrįsti ar paneigti susijusius mitus. Paaiškėjo, kad specialiai siekiant pritraukti didelį kiekį naujienlaiškių, reikia ne taip mažai laiko ir pastangų“, – pranešime cituojamas V. Kovalevskis.

V. Kovalevskio teigimu, iš viso eksperimento pradžioje pavyko naujienlaiškius užsisakyti iš daugiau nei 50 tinklalapių, o per artimiausias dvi savaites pašto dėžutę papildė 196 laiškai – 26 jų buvo automatiškai priskirti į pagrindinę dėžutę, 128 nukeliavo į reklamų skyrelį, o 42 – tiesiai į šlamštą.

Skirtingų bendrovių tinklalapiuose registracijų formos stipriai skiriasi – kai kur pakanka suvesti tik elektroninio pašto adresą, kai kur reikia susikurti paskyrą su slaptažodžiu, kad vėliau būtų galima prisijungti. Pasitaikė ir tokių formų, kai papildomai buvo reikalaujama pateikti nemažai asmeninės informacijos kaip gyvenamosios vietos adresą, telefono numerį, gimimo datą. Beveik kaskart registruojantis buvo prašoma pažymėti kelis laukelius – sutikimą su taisyklėmis ir sutikimą gauti naujienlaiškius.

„Reikalavimai dėl asmens duomenų tvarkymo nuolat griežtėja, todėl įmonės privalo užtikrinti, kad tokie sutikimai būtų duodami laisva valia, taip pat jie turi būti konkretūs, nedviprasmiški. Jei anksčiau visi „reikiami“ langeliai būdavo automatiškai pažymėti, šiandien tokia praktika nebetaikoma“, – pastebi V. Kovalevskis.

Tiesa, eksperimento metu pasitaikė ir neatitikimų teisės aktams – kelių bendrovių puslapiuose nepavyko rasti aktualių taisyklių. Tai reiškia, kad užsisakydami naujienlaiškius vartotojai sutinka su sąlygomis, su kuriomis net neturi galimybės susipažinti.

Po registracijos formos užpildymo interneto puslapyje, dažniausiai reikėdavo pakartotinai patvirtinti naujienlaiškių užsisakymą spustelėjus nuorodą į pašto dėžutę atsiųstame laiške. Kovalevskio teigimu, viena vertus, tokie žingsniai apsunkina aktualios informacijos užsisakymą, kita vertus, užkerta kelią vartotojui užsisakyti naujienlaiškius netyčia ar neapgalvojus, o taip pat kam nors piktavališkai naudoti kito žmogaus elektroninį pašto adresą.

Kaip sekėsi eksperimentas

Pirmąsias dienas po naujienlaiškių užsisakymo patvirtinimo buvo stebėtinai ramu – V. Kovalevskis pasakoja, kad net suabejojo, ar tinkamai užpildė visas formas, kad taip lauktas laiškų antplūdis nepasitvirtino. Tačiau iš pradžių tuščia buvo tik pagrindinė elektroninio pašto dėžutė – reklamos ir šlamšto skyrelis kasdien pildėsi vis intensyviau.

„Per dieną vidutiniškai sulaukdavau apie 14 laiškų. Kur kas ramesni savaitgaliai, kai per dieną sulaukiau 6-7 laiškų, o dėžutė kaip matant reklamomis užsipildydavo antradieniais – tądien sulaukdavau net apie 20 skirtingų laiškų“, – pasakoja V. Kovalevskis.

Tiesa, į pagrindinę pašto dėžutę pakliuvo tik mažoji dalis visų pranešimų, todėl dauguma laiškų, specialiai jų neieškant, pašto dėžutėje taip ir liktų nepastebėti reklamos ar šlamšto skyreliuose.

V. Kovalevskis atkreipia dėmesį, kad elektroniniame pašte reklamos skyrelio viršuje visada papildomai pateikiami ir keli reklaminiai skelbimai, kurių dėžutės savininkas neužsisakė – nors pastarieji labai panašūs į kitus laiškus, jie išskirti papildomu apvadu su paaiškinimu „skelbimas“ – tai savotiška kaina už nemokamos pašto dėžutės naudojimą, tačiau to nežinančiam eiliniam vartotojui gali pasirodyti, kad jis gauna nepageidaujamus naujienlaiškius be jo sutikimo.

Atsisakyti reklamų užtrunka

Eiliniam vartotojui naujienlaiškių užsakymas tarsi vyksta nepastebimai – pateikiame duomenis dalyvaudami lojalumo programose, įvairiose loterijose, pildydami anketas, užsisakydami prekes internetu ir kita. Didžiausias galvos skausmas yra būtent naujienlaiškių atsisakymas, kuris atrodo sudėtingas ir reikalaujantis daug laiko ir pastangų.

„Vykdydamas eksperimentą didžiausią dėmesį skyriau būtent paskutiniam žingsniui – tai naujienlaiškių atsisakymui. Buvo tikrai įdomu patikrinti, kaip vyksta procesas, kokios formos pateikiamos, galiausiai, ar reklamos siuntėjai laikosi duoto žodžio nebesiųsti nepageidaujamos informacijos“, – pasakoja V. Kovalevskis.

Daugumos naujienlaiškių, atkeliavusių į pašto dėžutę, pabaigoje buvo aktyvios nuorodos dėl naujienlaiškių prenumeratos atsisakymo. Čia panašumai ir baigiasi, nes vieniems paslaugų teikėjams ir prekių pardavėjams pakako kartą spustelėti atsisakymo mygtuką ir įsijungusi nuoroda informuodavo apie sėkmingą atsisakymo procesą, tačiau kitais atvejais procesas buvo kur kas sudėtingesnis.

Pasitaikė nemažai atvejų, kad naujienlaiškių siuntėjai reikalavo prisijungti prie sistemos – suvesti elektroninio pašto adresą ir slaptažodį, kiti uždavė papildomų klausimų – prašė leisti „pasitaisyti“ ir patikslinti, kokie naujienlaiškiai galėtų dominti adresatą, papildomai prašė nurodyti naujienlaiškių atsisakymo priežastį ir kita, o galutinai atsisakyti visų naujienlaiškių leido tik paskutiniame žingsnyje..

Tiesa, pasitaikė tokių naujienlaiškių, kurių formoje nebuvo aktyvios nuorodos dėl prenumeratos atsisakymo arba tos nuorodos buvo neveiksnios, todėl reikėjo atskirai rankiniu būdu rašyti laišką su prašymu daugiau naujienų nebesiųsti.

Būtent dėl pastarųjų vėliau ir kilo daugiausiai problemų, nes automatines atsisakymo formas turinčios bendrovės po prenumeratos atsisakymo iš karto nustojo siųsti laiškus, o toms, kurios tokių sistemų neturėjo, dažnai reikėjo rašyti ir antrą, ir trečią kartą, kol galiausiai pavyko pašto dėžutę išvalyti nuo nepageidaujamų laiškų.

Kitąmet įsigalios nauji Bendrojo duomenų apsaugos reglamento reikalavimai, pagal kuriuos atšaukti sutikimą turi būti taip pat lengva kaip ir jį duoti. V. Kovalevskio teigimu, manytina, kad tokia praktika, kai naujienlaiškių atsisakymas reikalauja papildomų sutikimo atšaukimą apsunkinančių pastangų, prieštarauja kitais metais įsigaliojančio reglamento reikalavimams.

Pasak V. Kovalevskio, eksperimentas parodė, kad, ne visų duomenų valdytojų veiksmai atitinka teisės aktų reikalavimus, tokiu būdu pažeidžiamos duomenų subjektų teisės.

Eksperimento pabaigoje kilo net mintis, kad tam tikrais atvejais, jei pašto dėžutė tikrai sulaukia daug anksčiau užprenumeruotų naujienų, gali būti lengviau tiesiog susikurti naują pašto dėžutę nei bandyti „išvalyti“ senąją.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
Naujienų prenumerata

Top naujienos

Orai: vasarišką kaitrą vėl vainikuos neramumai (2)

Antroje savaitės pusėje didžiojoje šalies dalyje orai bus karšti, tačiau jau pirmoje...

Pasiūlė, kaip susigrąžinti lietuvių Lenkijoje paliekamus milijonus (104)

Šį pavasarį Lenkijos centrinis statistikos biuras paskelbė, kad lietuviai apsipirkdami pas...

Lietuvio užfiksuoti vaizdai apie jo patirtis Šiaurės ir Pietų Korėjose užkariauja pasaulį: sunku sulaikyti ašaras (189)

Prieš metus DELFI publikuotas keliautojo Jokūbo Laukaičio sukurtas vaizdo reportažas apie...

R. Williamso koncertą perspjauti bus sunku: hitai ir fejerverkai gerbėjams sukėlė euforiją (282)

Trečiadienio vakarą Vilniaus Vingio parke - neeilinis renginys. Savo pasirodymą „The Heavy...

S. Skvernelis: socialdemokratų pasitraukimas nebūtų būtina sąlyga trauktis jų ministrams (24)

„Prognozuojant socialdemokratų tarybos sprendimą trauktis, galbūt frakcija Seime galėtų...

Nesitikėjo, kad gelbėti kačiukus bus taip sudėtinga (2)

Dar būdami 8 savaičių jaunikliais, katinas Astra ir keturi jo broliai buvo palikti dėžėje...

A. Kubilius prabilo apie spąstus, kurie gali sutrukdyti pasivyti ES pragyvenimo vidurkį (561)

Lietuvai pasivyti Europos Sąjungos (ES) pragyvenimo vidurkį gali sukliudyti vidutinių pajamų...

Lietuvos šešiolikmečiai liks be medalių – neperlipo Europos čempionato ketvirtfinalio barjero (54)

Europos jaunučių (iki 16 metų) vaikinų krepšinio čempionato ketvirtfinalyje trečiadienį...

JAV karo laivo įgulai atsirūgo vizitas Klaipėdoje: sekso vakarėlis baigėsi skandalu (194)

Dar vasario pradžioje į Klaipėdą draugiško vizito užsukęs JAV karo laivas „ USS Hue City...

Prasta vasara smogė ne tik Palangos verslininkams (25)

Lietinga vasara problemų pridarė ne tik nuomojantiems kambarius pajūryje. Paslaugas kaimo turizmo...