Saugumo ekspertai atkreipia dėmesį, kad karo pabėgėlių tema sukčių apgaulėms buvo naudojama gerokai anksčiau, tik dažniausiai elektroninių laiškų pavidalu: vartotojai sulaukdavo melagingų laiškų su prašymu padėti neva Sirijoje vargstančiai ir karo baisumus išgyvenančiai mergaitei. Dabar sukčiai stengiasi šokiruojančiais vaizdais ar patraukiančiomis antraštėmis privilioti skaitytojus į savo kenkėjiškas svetaines.
„Sukčiai, siekdami sudominti kuo daugiau potencialių aukų, pasitelkia hiperbolizuotas, neįtikėtinai skambančias, tačiau netikras naujienas. Jei antraštė tvirtina, kad vyksta kažkas nerealaus, to jūs niekur daugiau nepamatysite, reikėtų pagalvoti, ar verta spausti tokią nuorodą, tai gali būti apgaulė“, – teigia „eScan“ Baltijos šalyse pristatančios įmonės „Baltimax“ produktų vadovas Deividas Švėgžda.
Norint išvengti sukčių pinklių, derėtų imtis atsargumo priemonių. Prieš spaudžiant nuorodas, neva vedančias į šokiruojantį filmuką, pavyzdžiui, apie pabėgėlių proveržį ties Lietuvos ir Latvijos siena, reikėtų atsižvelgti, kur patalpinta ši nuoroda – dažniausiai kenkėjiškos nuorodos platinamos el. paštu ir socialiniuose tinkluose. Taip pat reikia atsižvelgti, kas tą nuorodą patalpino ar atsiuntė, į kokį tinklalapį ji veda.
Tačiau didžiausią pavojų kelia melagingi prašymai padėti pabėgėliams, aukojant jiems norimą pinigų sumą. „Vos tik pasaulyje nutinka katastrofa ar didesnė nelaimė, žaibiškai atsiranda fiktyvių labdarą renkančių organizacijų, viliojančių pinigus iš geranoriškai nusiteikusių žmonių", – sako D. Švėgžda.
Norintiems padėti karo pabėgėliams reikėtų atsargiai rinktis labdaros ar ne pelno siekiančią organizaciją, renkančią lėšas šiam tikslui. Verta susirūpinti, jei nerandate jokios oficialios informacijos apie lėšų rinkėją. Taip pat itin atsargiai reikėtų aukoti internetinėse svetainėse, naudojantis kreditine kortele. Pastarosios duomenys gali būti išsaugoti, ir asmuo ne tik praras paaukotus pinigus, bet ir sukčiai turės galimybę iš sąskaitos vėliau pasisavinti daugiau lėšų.
