D. Paršonio pastebėjimu, tai, kad naujovės nėra labai didelės ir galinčios patenkinti daugumą vartotojų, visiškai normalu: „Socialiniuose tinkluose žmonės viskuo dalijasi, viską visiems sako, visi viską žino. Tokia socialinio tinklo prigimtis. Tad viskas, kas jį varžo, riboja (ir privatumas, ir saugumas, ir kiti dalykai), atsiranda reikalaujant visuomenei, tam tikroms organizacijoms, bet be didelio noro.“
– Pone Paršoni, socialinis tinklas „Facebook“ nuo sausio keičia taisykles. Kas konkrečiai keičiasi?
– Permaina yra ne viena, bet, ko gero, pagrindinė ta, kad „Facebook“ dar kartą prisiminė vartotojų privatumo dalykus ir atnaujino vadinamąjį privatumo centrą, kur galima peržiūrėti, kokią informaciją socialinis tinklas renka, kaip ją naudoja. Taip pat žadama nuolat priminti pasitikrinti privatumo nuostatas. Tai ypač aktualu tiems, kurie nuolat viešai skelbia savo rašinius.
– Privatumas – kaip tik ta bėda, dėl ko žmonės kartais nenori dalyvauti „Facebook`e“ ar apskritai jį neigia. Matyt, dėl to daugiausia dėmesio ir skiriama privatumo klausimams?
– Taip, nes yra kelių rūšių nusiskundimų. Vienas jų tas, kad keblu susigaudyti, kurios žinutės ir kam bus matomos. Nors iš tikrųjų šią problemą būtų galima išspręsti labai paprastai, pavyzdžiui, sugrupavus pagal skirtingų spalvų korteles. Viena grupė – vieša, kita – privati, tik draugams. Kol kas taip nėra padaryta – dabar viskas rašoma į tą patį laukelį, ir prieš skelbdamas turi nustatyti, kas tai matys.
– Taigi, Jūsų manymu, ypatingų naujovių lyg ir nebus?
– Iš esmės nėra. Man norėtųsi daugiau ryškesnių permainų, kurios leistų lengviau kažką padaryti. Visiškai sutinku, kad norint galima nustatyti kiekvieno įrašo matomumą ir t. t., bet priemonių efektyvumas priklauso nuo to, kaip jos patogios naudoti. Šiuo atveju jos akivaizdžiai nepatogios. Be to, nėra ir vizualinio indikatoriaus, todėl paprasčiausiai gali netyčia, nepasižiūrėjęs, pamiršęs kažko nustatyti. Tai aiškesnis teritorijų atskyrimas, kurioje vietoje yra vieša komunikacija, kur privati, būtų daug sėkmingesnis sprendimas. Gal iki to ir bus prieita, bet turėkime galvoje, kad „Facebook“ tai daro prieš savo prigimtį, nes socialiniuose tinkluose žmonės viskuo dalijasi, viską visiems sako, visi viską žino. Tokia socialinio tinklo prigimtis. Tad viskas, kas jį varžo, riboja (ir privatumas, ir saugumas, ir kiti dalykai), atsiranda reikalaujant visuomenei, tam tikroms organizacijoms, bet be didelio noro.
Panašiai yra ir su reklama, kuri įtraukta į kitą pokyčių grupę. „Facebook“ žada išplėsti įrankius, kurie leis žymėti nenorimą matyti reklamą, bet, deja, tas įrankių rinkinys kol kas prieinamas labai nedidelei šalių grupei, į kurią Lietuva nepatenka. Tad ir šiuo atveju mes pokyčių pamatysime labai nedaug.
Dar vienas pokytis – „Facebook“ žada agresyviau, aktyviau cenzūruoti pernelyg komercinio pobūdžio žinutes. Kitaip tariant, jei žinutė nėra reklama, bet ji ragina kažką pirkti, daryti ir jos turinys iš esmės tik toks, tokios žinutės bus slepiamos arba daug mažiau matomos sraute.
– Pone Paršoni, ar sutinkate su nuomone, kad „Facebook“ gali kelti pavojų, kad ir dėl neapdairumo? Kaip jų galima išvengti?
– Be jokios abejonės. Tačiau daug kas susiję su sveiku protu – prieš skleisdami žinią turime pagalvoti, kas ją perskaitys, kam perpasakos. O ypač patiklūs būna vaikai, nes jie dar nėra susidūrę su dideliais sukrėtimais, todėl juos gali kažkas apgauti. Taigi šiuo atveju turime saugotis patys.
– Nemažai žmonių mano, kad „Facebook“, kaip bendravimo priemonė, nebeturi ateities, kiti sako, kad šis tinklas pabodo ir reikia sugalvoti ką nors naujo. Kokia, Jūsų nuomone, yra „Facebook“ ateitis?
– Beveik neabejoju, kad kažkas jį pakeis. Pagalvokite, kokią paieškos sistemą naudojome prieš 10 metų, kokiame forume dalyvavome, prisiminkime one.lt – viskas jau praeityje. Tačiau šiandien nėra labai aiškios alternatyvos. Ji gali būti kas nors, kas labai nematoma, labai ankstyvos fazės, todėl ją dar sunku identifikuoti. Kartais tam tikrai technologijai tiesiog reikia prinokti.
