Pateikę užklausą SMS žinute, gausite apytikrį vietos aprašymą. Užklausus internetu (www.locator.lt arba wap.sp.lt) bus atsiųstas žemėlapis, rodantis teritoriją, kur yra ieškomas žmogus.

Rasti nelengva

Tiesa, vieta nustatoma su paklaida – mieste ji gali siekti 50 m, kaime apie 2 km. Tuo įsitikinome patys. L.T. žurnalistė, gavusi žemėlapį, pastebėjo, kad namas, kuriame gyvena vaikas, vos pakliuvo į apibrėžtą teritoriją. Nors namas buvo Vilniaus Žirmūnų mikrorajone, anot po žemėlapiu esančio teksto, jo reikėtų ieškoti šalia esančiame Antakalnyje, Antakalnio ir Žolyno gatvių sankirtoje ir aplink ją.

Tą pačią procedūrą pakartojus kitą dieną, vaizdas jau buvo tikslesnis – šįkart nurodyta teritorija pasislinko arčiau Žirmūnų. Po žemėlapiu esantis užrašas bylojo, kad vaikas šiuo metu yra Šiaurės miestelyje, prie prekybos centro „Banginis“ ar teritorijoje aplink, nors, kaip ir vakar, buvo namuose.

„Paklaida priklauso nuo bazinių stočių išsidėstymo, juk vaikas nevaikšto su davikliu“, – teigė „Omnitel“ atstovė ryšiams su visuomene Daiva Selickaitė. Anot jos, užsienyje ši paslauga labai populiari.

Beje, sužinoti ieškomo asmens buvimo vietą galima tik su jo sutikimu – sistema šiam atsiunčia žinutę, kurioje klausiama, ar jis sutinka būti ieškomas. Anot paslaugos teikėjų, sutikimą galima patvirtinti vienam kartui, savaitei, mėnesiui, visam laikui, tačiau bet kada savo nuomonę galima pakeisti. Tačiau mūsų eksperimento metu antrą kartą vaikas į savo mobilųjį telefoną užklausos dėl tokio sutikimo negavo.

Europiečiai sunerimę

Europos Komisijos (EK) dokumentai pabrėžia ne vieną grėsmę, susijusią su tokiu technikos skverbimusi į mūsų asmeninį gyvenimą. Viena vertus, „klajokliškas“ kai kurių vaikų gyvenimo būdas verčia tėvus ieškoti galimybių jį kontroliuoti. Toks mobiliojo telefono naudojimo būdas gali tapti savotiška šeimos sutartimi – didesnė vaiko laisvė mainais už galimybę tėvams nustatyti jo buvimo vietą. Tačiau ar šis naujas „bendravimo“ būdas nesugriaus normalių tėvų ir vaikų santykių? Pagaliau kai kurie tėvai, susikūrę iliuziją, kad savo vaikus kontroliuoja, nors iš tiesų žino tik jų buvimo vietą, o ne tai, ką ir su kuo jie veikia, gali nusimesti atsakomybę už jų auklėjimą.

Ne mažiau diskusijų sukelia ir darbuotojų buvimo vietos kontroliavimas įmonėje. EK direktyvose nurodoma, kad tokias sąlygas žmogus gali priimti tik laisva valia. Tačiau ar visada darbuotojas turės tokį pasirinkimą?

Įteisinamas sekimas?

Beje, nors Lietuva priskiriama prie tų Europos Sąjungos šalių, kuriose žmogaus teisės nuolat pažeidžiamos, Seimas šiomis dienomis svarsto Baudžiamojo proceso kodekso pataisas, kurios jas dar labiau pažeis. Mat teisėsaugos institucijoms siūloma leisti vykdyti slaptą sekimą ir be teismo nutarties. Ji, kaip numato pataisos, turėtų būti gaunama per tris dienas nuo operatyvinių veiksmų pradžios.

„Užuot ieškojus būdų, kaip sureguliuoti įstatymus, kad piliečių teisės būtų apsaugotos, mums siūloma toliau kurti ir stiprinti seklių valstybę”, – piktinosi parlamentaras Algis Kašėta. Anot jo, šioms pataisoms įsigaliojus, Lietuva ir vėl bus priversta ne kartą bylinėtis Strasbūro Žmogaus Teisių Teisme.

Advokatas Kęstutis Čilinskas: „Gresia pavojus žmogaus teisei į privatumą.“

Tokia paslauga reiškia, kad mobiliojo ryšio operatorius turi galimybę žinoti, kur tam tikru metu yra kiekvienas Lietuvos žmogus. Tai, be abejonės, labai pavojinga, nes ši informacija gali būti naudojama ne tik geriems tikslams. Nors, anot paslaugos teikėjų, informacija apie buvimo vietą teikiama tik su žmogaus sutikimu, kas garantuos, kad tai nebus daroma ir be jo? Kai buvo tiriamos rašytojo Gintaro Beresnevičiaus žūties aplinkybės, atsirado liudininkas, kuris teigė matęs, kaip šį policininkai įgrūdo į bagažinę. Ar liudininkas iš tiesų tuo metu buvo minėtoje vietoje, tyrėjai patikrino pagal jo mobilųjį telefoną. Ar jis žinojo, kad vyksta toks tyrimas?

Nesakau, kad paslaugą reikia uždrausti. Tik noriu atkreipti dėmesį, kad įstatymais turėtų būti numatyta griežta atsakomybė, kaip bus baudžiama pažeidus šios paslaugos naudojimo taisykles. Negalima paleisti tokį pavojingą ginklą ir neapriboti jo naudojimo įstatymais.

Psichologas Gediminas Navaitis: „Jei žmonės nesutaria, paslauga nekalta.“

Nė neabejoju, kad ši paslauga bus naudinga: dėl savo vaikų nerimaujantiems tėvams, verslininkams, kuriems tenka koordinuoti savo darbuotojų veiksmus. Žinoma, visada galima daryti prielaidą, kad ja gali kažkas pasinaudoti. Dar nežinome, kokia bus jos naudojimo praktika. Gali nutikti ir taip, kad informacija bus teikiama ir be žmogaus sutikimo. Tačiau netinkamai panaudota gali būti begalė dalykų. Ar dėl to verta atsisakyti gero daikto? Jei ši paslauga padės surasti bent vieną dingusį žmogų ar sustabdyti bent vieną nusikaltimą, jau gerai.

Paslėpti nuo žmonos meilužę vyrui iš tiesų gali būti sunkiau. Tačiau aiškumas šeimos santykiuose – taip pat savotiškas privalumas. Beje, jei žmona pradės vyro buvimo vietą tikrinti 4–5 kartus per dieną, vyras gali atsisakyti būti sekamas. Tiesa, žmona įsižeis. Tačiau paslauga čia niekuo dėta.

Dainininkė Daina Bilevičiūtė: „Nesu mama paranojikė.“

Žinoti, kur yra vaikas, manau, yra gerai. Ne dėl to, kad juo nepasitikėčiau, bet niekada nežinai, kada kokia nelaimė gali nutikti. Paauglys išvažiuoja su smagiais draugais kur nors į sodą, o ten įvykiai pakrypsta visai kita linkme. Arba gali kažkas atsitikti prie ežero pramogaujant. Kai vaikas, pavyzdžiui, prapuolęs ir negrįžta dvi dienas, svarbi kiekviena galimybė, leidžianti sužinoti jo buvimo vietą. Taigi nelaimės atveju tėvams tai tikras išganymas.

Tiesa, yra paranojiškų mamų, kurios labai nori kontroliuoti vaikus ir nuolat juos terorizuoja. Tuomet jie tik dar labiau šiaušis prieš tėvus. Pagaliau jei vaikas yra paauglys, kuris paslapčia nori gerti ir rūkyti, mobilusis telefonas čia nepagelbės. Kaip ir tuo atveju, jei vaikas nuolat meluoja, o mama jo melus vis tikrina. Auklėti jį reikėjo prieš 5–6 metus.