Beveik pusei lietuvių gyvą bendravimą pakeitė elektroninis

Sparčiai besivystanti skaitmeninė aplinka ir nauja realybė aktyviai įsijungia į kovą dėl vartotojų dėmesio. 42 proc. lietuvių yra įsitikinę, kad gyvą bendravimą jau išstūmė elektroninis. Lietuva šiuo klausimu yra Baltijos šalių viduryje – taip galvojančių latvių yra 34 proc., estų – 54 proc., Europos Sąjungos vidurkis siekia 52 proc. Tokias tendencijas rodo bendrovės „Nielsen“ 2014 m. III ketvirtį atliktas skaitmeninės aplinkos įtakos vartotojams tyrimas.

Laisve būti visur ir visada prisijungus prie interneto ryšio mėgaujasi 49 proc. lietuvių, 38 proc. latvių, 31 proc. estų ir 66 proc. Europos Sąjungos gyventojų, rašoma pranešime spaudai.

„Naujųjų technologijų kuriamos galimybės keičia vartotojų elgesį, prioritetus. Atitinkamai turi reaguoti ir verslas – tiek teikti su technologijomis susijusias paslaugas, tiek bendravimui su klientais parinkti priimtinus kanalus bei turinį. Šiame kontekste itin svarbu nustatyti, kaip keičiasi įpročiai ir kokia bus tolimesnė varomoji jėga“, – teigia „ACNielsen Baltics“ direktorė Inga Ilkytė.

Net 65 proc. Lietuvos vartotojų sako mėgstantys neatsilikti nuo naujienų, o 29 proc. vaizdo programas laiko svarbia gyvenimo dalimi. Televizorius vis dar yra pagrindinis žmonių palydovas kasdienėje veikloje. 69 proc. lietuvių prioritetą skiria televizijos žiūrėjimui pagal programoje numatytą laiką. Net 56 proc. televizijos naujienas seka leisdami laiką su šeima, o 71 proc. prie televizoriaus ekrano sėdi būdami vieni namiškiams išvykus. Pusryčių, pietų ar vakarienės metas nėra išimtis – 59 proc. lietuvių neįsivaizduoja valgymo proceso be televizijos bent jau kaip papildomo garso takelio.

Tačiau net ir giliai įsiskverbusiam į vartotojų kasdienybę televizoriui vis dažniau tenka vartotojų dėmesiu dalintis su kitais naujaisiais prietaisais ir jų funkcijomis. 45 proc. gyventojų žiūrėdami televiziją kartu naršo ir internete, 18 proc. apie tai diskutuoja socialinėje žiniasklaidoje.

„Vienu metu naudojamas antrasis, trečiasis, o kartais ir ketvirtasis ekranas be abejonės keičia vartotojų patirtį bei suvokimą. Nors tai suteikia žiūrovams papildomų galimybių gauti informacijos ir patiems dalyvauti jos kūrime bei sklaidoje. Ši terpė sukuria puikias galimybes verslui tiesiogiai perduoti norimą žinutę potencialiam pirkėjui, tačiau kartu kelia iššūkį – kaip atkreipti dėmesį į save“, – sako I. Ilkytė.

49 proc. vartotojų Lietuvoje mano, kad vaizdo programoms geriausia rinktis didžiausią įmanomą ekraną, o kol kas tik 19 proc. patogu tai daryti naudojant mobilųjį prietaisą. 40 proc. vartotojų planšetė tokia pat patogi kaip ir personalinis ar nešiojamas kompiuteris.