Pirmadienį Nature Geoscience publikuoti naujo eksperimento rezultatai detaliai nušviečia, kaip mokslininkai padarė atradimą ir ką tai reiškia.
Tyrėjai pagamino kamerą, kurioje imituojamos Marso sąlygos ir atmosfera, ir tada padėjo ten ledo, kad šis ištirptų. Ledas ištirpo ir vanduo nuo jo tekėjo – bet buvo ir netikėtumų. Tekančio vandens paviršius virė, ir tas virimas buvo pakankamai stiprus, kad išjudintų ne tik vandenį, bet ir tėkmę supantį gruntą bei žvirgždą. Svarbu, kad šio vandens virimui temperatūra nebuvo lemiamas faktorius, jis virė dėl atmosferos slėgio.
„Atmosferos slėgis Marse, palyginus su Žeme, labai mažas, o tai reiškia, kad vanduo užverda daug žemesnėje temperatūroje, nei Žemėje,” – straipsnio bendraautorė Susan Conway sakė Gizmodo. „Marso paviršiuje atmosferos slėgis yra 5 – 10 milibarų, o tai reiškia, kad skystas vanduo verda, kad ir kokia temperatūra.”
Bet, jeigu Marso paviršių vagotų verdančio vandens upės, juk būtume jas išvydę ne vien eksperimentinėmis sąlygomis, tiesa? Tai ir yra labiausiai jaudinanti tyrimo dalis. Pasirodo, matėme, kaip tai vyksta. Tiesiog nežinojome, į ką žiūrime.
Netgi dar prieš mokslininkams patvirtinant tekančio vandens egzistavimą Marse, jie jau seniai tai įtarė, ypač dėl vaizdų, kuriuose regima planetos peizažo sezoninė kaita. Tuose atvaizduose netgi galima stebėti, kaip vanduo teka keičiantis metų laikams.
Kuo šilčiau, tuo vanduo nuteka toliau, net jei vasaros temperatūra, atrodytų, per žema. Taip yra, nes Marse teka ne toks vanduo, kokį esame pratę matyti Žemės upeliuose ir upėse, o sūrymas, kurio užšalimo temperatūra žemesnė už gryno vandens, savotiškas antifrizas. Tačiau netgi šis paaiškinimas neatsako į svarbų klausimą – kurį iki šiol mokslininkai nelabai žinojo kaip išspręsti.
Žinome, kad vanduo Marse teka ir dabar, ir sūrymas paaiškina, kaip tai gali būti įmanoma. Bet mūsų stebimi pokyčiai yra gigantiški, pakankamai dideli, kad matytųsi nuotraukose, padarytose toli nuo planetos. Tuo tarpu tekančio vandens gan nedaug, ir jis, panašu, teka lėtai. Tad, kaip vanduo geba formuoti peizažą taip greitai ir ryškiai?
Verdančio vandens teorija šią problemą išsprendžia. Kadangi vanduo užverda paviršiuje, su savimi pasigriebia dulkes, gruntą ir žvirgždą. Atlikdama eksperimentą, tyrėjų komanda pastebėjo, kaip verdantis vanduo judina ne tik žvirgždą, bet ir ardo tėkmės krantus. Tai nėra tiesiog vandens tėkmė. Virimas ir jo sukeliamas maišymasis išskobia linijas Marse, kurias užfiksuoja mūsų palydovai.
Tačiau nauji atradimai apie vandenį Marse visada būna susiję ne tik su vandeniu. Šis tyrimas taip pat suteikia naujų užuominų apie gyvybę Marse. Tačiau šį kartą naujienos gyvybės egzistavimui nėra palankios, sako Conway.
„Mūsų rezultatai rodo, kad reikia daug mažiau vandens ir kad šis vanduo gyvuoja labai trumpai – ne itin palanki aplinka mikroorganizmams,” – paaiškino ji Gizmodo.
Kaip bebūtų, net jei dėl to gyvybė Mare tampa menkiau tikėtina, šį atradimą verta turėti omeny vėlesniam laikui, konkrečiau, kuriant kolonizavimo planus.
„Jei būsima Marso kolonija norėtų iškasti kanalus, jiems tektų atsižvelgti į tai, kad būtų išvengta šio virimo efekto, kuris galėtų suardyti kanalo kraštus,” – pažymėjo Conway
Tačiau tai gan tolimos ateities klausimas. Tuo tarpu dabar galime stebėti vandens tekėjimą Marse, daug geriau suprasdami jo judėjimą.