Švietimo ir mokslo ministerija, prieš Vyriausybei sprendžiant, ar laiminti didžiulės investicijos viliones, nori išsiaiškinti, kas finansuos narystę lazerių centrų organizacijoje, kai pasibaigs europiniai pinigai.
Tai – lazerių centras Čekijoje. Jis, kaip ir dar du panašūs Vengrijoje bei Rumunijoje, priklauso tarpdisciplininių tyrimų konsorciumui Ekstremalios šviesos infrastruktūra, arba sutrumpintai ELI.
Centruose įrengiami itin galingi lazeriai, skirti specifiniams moksliniams tyrimams. Čia, laboratorijoje Čekijoje, stovės galingiausia sistema pasaulyje ir kūrė ją lietuviai su partneriais. Vengrijoje lazeris – vienas galingiausių pasaulyje. Jį irgi kūrė lietuviai.
Visi trys centrai, suplanuota, pradės veikti kitąmet. Netrukus po to turėtų būti priimtas sprendimas dėl ketvirto centro, ar statyti jį ir, svarbiausia, kur. Lietuviai lazerininkai labai nori, kad naujas ELI mokslinis padalinys iškiltų Lietuvoje.
Bet pirmas žingsnis lazerių centro link – tapti ELI konsorciumo nare. Kvietimą Lietuva jau gavusi, jis skirtas valstybei. Sprendimą priims Vyriausybė, jeigu prieš tai iniciatyvą palaimins švietimo ir mokslo ministerija. Ši procesą dėl įsijungimo į tarptautines infrastruktūras iki gegužės pristabdžiusi, nes nori išsiaiškinti, kas finansuos narystę, pasibaigus europiniams pinigams.
Dėl ketvirto padalinio ELI, anot specialistų, spręs įvertinusi, ką gebama nuveikti trijuose jau pastatytuose. Pasirinkimo žemėlapyje be Lietuvos – Lenkija, Estija, Suomija. Naujo centro statybų kaina, skaičiuojama, būtų apie 700 milijonų eurų. Bet esą bent 70 proc. sumos dotuotų ES.
Likusią dalį tektų dengti valstybei, prisidėtų, žada, ir verslas. Rinka sutaria: bendra investicija – nemaža, bet ilgainiui atsipirks su kaupu, nes tai ir pliusas vietos ekonomikai, ir mokslininkų sulaikymas nuo emigracijos.
