Tiesa, nei Y karta, nei į darbo rinką jau žengianti Z karta dėl to, regis, nė kiek nesijaudina. Jie, rutininius darbus patikėję robotams, savo dėmesį ir energiją nukreipia į svarbesnius ir sudėtingesnius dalykus.
Tad kokius darbus atlieka robotai?
Paslaugų sektoriuje, taip pat – ir bankuose, robotai perima vis daugiau darbų, kurie dėl nuolatinio pasikartojimo jau spėjo virsti rutina. Tai – idealus sprendimas paprastiems ir aiškiems procesams, kurie neįsivaizduojami be duomenų suvedimo rankomis, tų duomenų kopijavimo ar apdorojimo.
Robotai gali surinkti duomenis iš skirtingų šaltinių, kurti standartines žinutes ir formuoti ataskaitas. Pavyzdžiui, banko klientui kreipiantis dėl paskolos, sprendimą priimančiam kredito komitetui reikalingą informaciją gali surinkti ir pateikti robotas.
Esame išmatavę, kad tą pačią rutininę užduotį robotas atlieka keliolika kartų greičiau nei žmogus. Kol operatyviai dirbantis darbuotojas užpildo vieną dokumentą, jo virtualus kolega gali užpildyti net 12 tokių dokumentų. Be to, robotui šis darbas niekada nepabosta, nuolat kartojantis procesui jis nepraranda budrumo ir taip padeda užtikrinti maksimaliai sklandžiai, be klaidų vykstančius procesus.
Rutininių užduočių automatizavimas padeda ne tik užsitikrinti tikslumą, bet ir skatina organizacijas laikytis griežtos disciplinos. Tik sistemingai ir nuosekliai prižiūrintys savo duomenų šaltinius gali būti tikri, kad robotas sklandžiai atliks jam patikėtas užduotis, neįvels klaidų ir neprivers darbuotojų jų daryti iš naujo.
Rūpestį pasikartojančiais procesais perėmę robotai leidžia darbuotojams susikoncentruoti į daugiau atsakomybės ir analizės reikalaujančias užduotis. Taip kur kas prasmingiau panaudojamos darbuotojų žinios ir jų turimi įgūdžiai.
Kokie iššūkiai motyvuoja Y kartą?
„Danske Bank“ per pastaruosius metus jau įdiegta daugiau kaip 80 robotų, kurie kartu užduotis atlieka vidutiniškai 40 proc. efektyviau nei žmonės. Kaip gyvename automatizavę didelę dalį procesų?
Pirmiausia, ieškome, ką dar ir kaip galima automatizuoti. Tiek Y, tiek ir Z kartai priklausantys darbuotojai pagavo šį „kabliuką“ – jie turi įgimtą norą ieškoti kasdienius darbus palengvinančių, pagreitinančių, patobulinančių, inovatyvių technologinių sprendimų.
Antra, ieškome galimybių keistis, griauti nusistovėjusius standartus ir orientuojamės į kūrybiškumo reikalaujančias inovacijų paieškas. Būtent taip pridėtinę vertę tiek visai organizacijai, tiek ir jos klientams supranta Y karta.
Globalių paslaugų centro darbuotojų amžiaus vidurkis – 28 metai, didžioji jų dalis priklauso būtent šiai kartai, kurią galime drąsiai vadinti inovatorių karta, kuri savo darbo tiesiog negali įsivaizduoti kitaip.
Įsibėgėjantis pačių įvairiausių procesų automatizavimas natūraliai tampa verslo kasdienybe. Kaip tai paveiks darbuotojus? Į tai atsako žmogiškųjų išteklių valdymo kompanijos „ManpowerGroup“ atliktos darbdavių apklausos duomenys: net 64 proc. joje dalyvavusių įmonių atstovų mano, kad poveikio nebus, nes darbuotojai galės susikoncentruoti į aukštos pridėtines vertės darbų atlikimą, o 19 proc. netgi tikisi darbuotojų skaičiaus augimo.
Ypač tai pasakytina apie IT, žmogiškųjų išteklių valdymo ir panašias sritis. Tai reiškia darbo rinkos pokyčius – nuolatinį turimų įgūdžių atnaujinimą, būtiną tolesnei inovacijų paieškai ir sklandžiai tobulėjančių technologinių procesų kontrolei.
