Neįtikėtinas lietuvių išradimas: kaip tamsiausią naktį gatves apšviesti su Saule

 (62)
Be dirbtinės šviesos tiesiog neįsivaizduojame savo gyvenimo – namuose, biuruose, parduotuvėse, gatvėse ir parkuose vakarais ir naktimis šviečia milijonai žiburiukų, tačiau pasauliniu mastu tam reikia kolosalaus kiekio elektros energijos. Elektros energija ne tik kainuoja didelius pinigus, bet dažnai jos gamyba gan stipriai teršia aplinką.
© Kauno savivaldybė

Idealu būtų, jei apšvietimui iš vis nenaudotume nė kiek elektros energijos, o pasaulyje yra daug įdomių idėjų, kaip dirbtiniam apšvietimui panaudoti natūralią Saulės šviesą. Vieną įdomių sprendimų sugalvojo lietuviškos apšvietimo įmonės „ELMO light“ inžinieriai, kurie viską apskaičiavo, nubraižė ir užpatentavo, rašoma pranešime spaudai.

Deja, iki šiol taikyti apšvietimo sprendimai nėra labai efektyvūs – Saulės energiją reikia konvertuoti į elektrą, ją saugoti akumuliatoriuose ir tik tada panaudoti dirbtinės šviesos sukūrimui.

Pasaulyje netrūksta daug įdomių patentų, kaip su fotoelektriniais elementais konvertuoti Saulės šviesą į elektros energiją, kaip ją saugoti, o vėliau panaudoti dirbtinės šviesos generavimui. Tačiau šie išradimai turi vieną didelį trūkumą – šiuolaikinės baterijų technologijos yra brangios, greitai senstančios, didelės ir nepatogios kasdieniniam naudojimui. Yra ir tokių patentų, kurie aprašo išradimus, kaip šviesolaidžiais ar specialiais vamzdžiais su reflektoriais perduoti Saulės šviesą iš lauko į patalpas, tačiau tai veiksminga tik šviesiuoju paros metu.

„ELMO light“ užpatentuotas išradimas leidžia panaudoti tikrą Saulės šviesą gatvių, pastatų, vidaus patalpų apšvietimui, nenaudojant jokių kitų energijos šaltinių būtent tada, kai to reikia labiausiai – vakarais, naktimis ar ankstyvais rytmečiais.

Iš kur gauti natūralią Saulės šviesą naktimis? Iš ten, kur tuo metu Saulė šviečia. Kai vienoje Žemės rutulio pusėje yra naktis, priešingoje jo dalyje – įprastinė diena, bet po pusės paros situacija pasikeičia – ten kur buvo tamsu, tampa šviesu.

Antra, su kiek didesniu ciklu keičiasi planetos ašigalių apšvietimas - ties pačiu šiaurės ašigaliu pusę metų (nuo pavasario lygiadienio iki rudens lygiadienio) būna diena, o kitą pusę metų – naktis. Ties pietų ašigaliu – atvirkščiai – nuo pavasario lygiadienio iki rudens lygiadienio būna naktis, o po pusmečio – jau vėl diena. Tolstant nuo ašigalių nuolatinių dienų ir naktų kiekis per metus mažėja, o kirtus poliarinį ratą, jų nebelieka iš viso.

„ELMO light“ inžinieriai sugalvojo skirtingose laiko juostose ar už poliarinio rato patalpinti šviesos surinkimo ir atkūrimo priemones ir tarpusavyje sujungti jas optiniu kabeliu. Tokiu būdu šviesa automatiškai perduodama iš šviesesnių zonų į zonas, kuriose yra tamsiau – taip gaunamas korinis veikimo principas. Įdomus šio išradimo momentas, kad tas pats kabelis panaudojamas ne tik gauti šviesai, bet ir jai atiduoti – realizuojamas abipusis grįžtamasis ryšys.

Šviesa gali būti surenkama specialiais lęšiais, pvz., Frenelio lęšiais arba paraboliniais veidrodžiais ar kitais šiuolaikiniam mokslui žinomais bei tam tikslui taikomais lęšiais ir perduodama į optinį kabelį.

Ką tai reiškia realybėje? Norint įgyvendinant šį išradimą praktikoje, reikėtų kur nors Vilniuje, Kaune ar kitame mieste ant apšvietimo stulpų sukelti specialius lęšius, juos optiniu kabeliu sujungti su tokiais pat lęšiais Skandinavijos šiaurėje, pavyzdžiui Švedijoje, Norvegijoje ar Suomijoje. Kai Lietuva skendėtų tamsoje, iš už poliarinio rato atkeliavusi šviesa džiugintų Vingio parko lankytojus. Žinomą, galima imti šviesą ir iš regionų, nuo Lietuvos nutolusių per 10-12 val. laiko juostoje, jei tik iki jų būtų nutiestas optinis kabelis.

Bet ar užtektų per šviesolaidį atkeliaujančios šviesos intensyvumo pakankamam apšvietimui? Bendrovės skaičiavimai rodo, kad tai nekeltų problemų. Giedrą dieną šviesos intensyvumas siekia nuo 25 000 iki 50 000 liuksų. Už poliarinio rato šviesos intensyvumas jau mažesnis, bet dar būtų pakankamas, nes pagal higienos normas patalpų apšvietimas turėtų būti nuo 100 - 1000 lx. Tuo tarpu horizontalus apšvietimas šaligatviuose turi būti mažiausiai 5 lx. Intensyvaus eismo zonose, žmonių susibūrimo vietose, prie sporto, koncerto salių ir kitur apšvietimo stiprumas turi būti ne mažesnis kaip 10-15 lx.

Bendrovės teigimu, surenkamos šviesos kiekis būtų kelis tūkstančius kartų didesnis, nei reikalingas apšvietimui šviesos kiekis. Pavyzdžiui, vienas lęšis virš gatvės šviestuvo, esant normaliam dienos apšvietimui (20 000 lx) gali surinkti šviesos, reikalingos apšviesti 1000-iui tokių pačių šviestuvų (apšvietimas 20 lx), esančių tamsiojoje zonoje.

Skamba kaip fantastika, bet technologijų progresas vyksta keturmyliais žingsniais – tai kas šiandien atrodo neįmanoma, po kelių metų tampa kasdienybe, o su Kauno miesto savivaldybe jau yra derinama pilotinio projekto koncepcija ir įgyvendinimo galimybės. Pagal pirminę informaciją, kalbama apie Santakos slėnį, kaip galimą vietą, kurioje per 5 metus atsirastų šios technologijos pavyzdinis sprendimas.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Sugalvota Lietuvoje

Lietuviai dirba su „Google“ saulės elektrinių parku Belgijoje (5)

Vietą tarptautinėje rinkoje atradę lietuviai, saulės elektrinių projektuotojai „Detra Solar“, vertina bendrovių „Google“ ir „Aston Martin“ statomus saulės elektrinių parkus.

Neįtikėtinas lietuvių išradimas: kaip tamsiausią naktį gatves apšviesti su Saule (62)

Be dirbtinės šviesos tiesiog neįsivaizduojame savo gyvenimo – namuose, biuruose, parduotuvėse, gatvėse ir parkuose vakarais ir naktimis šviečia milijonai žiburiukų, tačiau pasauliniu mastu tam reikia kolosalaus kiekio elektros energijos. Elektros energija ne tik kainuoja didelius pinigus, bet dažnai jos gamyba gan stipriai teršia aplinką.

Pagaminę dirbtinę rageną, Lietuvių mokslininkai kuria prielaidas nerviniams pažeidimams gydyti (3)

Lietuvių mokslininkų komanda dirba su dirbtiniais baltymais, iš jų ne tik gamindami dirbtines ragenas, bet ir sudarydami prielaidas ateityje gydyti odos ir net nervinių audinių pažeidimus. Taip pat – auginti organoidus, kurie ateityje galėtų būti sėkmingai panaudoti vaistų, kosmetikos, buitinės chemijos išbandymams.

Sukūrė papuošalą – pagalbos mygtuką (26)

Dovilė ir Mindaugas Butnoriai prieš 2-ejus metus pradėjo kurti mobilų pagalbos mygtuką – papuošalą, kuris leistų greitai išsikviesti pagalbą.

Labai skubantiems - būdas greitai atvėsinti gėrimus (8)

Šešios gimnazistės iš Alytaus rajono Daugų Vlado Mirono gimnazijos sukūrė šilumą sugeriančius nerūdijančio plieno kamuoliukus, padedančius greitai atvėsinti karštus gėrimus.