Naujos kartos alkotesteris Lietuvoje: nufotografuos ir įduos darbdaviui

 (85)
„Ar turite girtą žmogų? Girtą žmogų į salę!” – naujo lietuviško blaivumą tikrinančio produkto pristatyme šmaikštavo dalyviai.
Išmanus alkotesteris
© DELFI

Pristatyta nauja blaivumo kontrolės sistema dirbkblaivus.lt automatiškai atpažįsta testuojamo žmogaus veidą, patikrina žmogaus blaivumą ir elektroniniu pranešimu informuoja atsakingus asmenis apie aptiktus neblaivius žmones.

Darbdavys taip pat sužinos apie promiles

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) studentas Edvinas pademonstravo, kaip naudojamas prietaisas. Kiekvienas vartotojas turi savo unikalų ID, pagal kurį išmanus alkotesteris atpažįsta žmogų. Ekrane įvedus savo numerį, žmogus pučia orą į prietaisą ir tuo pačiu metu yra nufotografuojamas.

Po keleto sekundžių ekrane pasirodo užrašas, jog žmogus yra blaivus, rodomos 0 promilių girtumas. Jei darbuotojas neblaivus, netrukus darbdavys gauna trumpąją žinutę, kurioje pranešama apie tokio pavaldinio atvykimą į darbą.

Atpažins ir pasikeitusį žmogų

Sistemoje dirbkblaivus.lt darbdaviai turės savo paskyras, kuriose galės peržiūrėti savo darbuotojų nuotraukas ir matyti rezultatų suvestinę, kiek promilių kuris darbuotojas įpūtė. Naujus darbuotojus bus paprasta įvesti į sistemą, o tam, kad veidas būtų atpažįstamas prietaiso, prireiks maždaug šešių asmens nuotraukų.

Išbandyta, jog išmanusis alkotesteris žmogų atpažins net ir tuo atveju, jei vartotojas užsiaugins barzdą ar grįš po atostogų įdegęs ar numetęs svorio.

Planuojama prietaisą įrengti daugelyje įmonių

„Tikiu, kad ši naujovė pakeis pasaulį taip, kaip kažkada jį pakeitė internetas,“ – teigė VGTU Elektronikos fakulteto dekanas Šarūnas Paulikas, kuris džiaugiasi, kad prie inovatyvaus projekto galėjo prisidėti mokslininkai ir studentai iš VGTU.

Projektą remiančios Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros direktoriaus pavaduotojas Kazimieras Arlauskas pranešė, kad jau sukurtas išmanaus alkotesterio prototipas, kurį netrukus bus galima paleisti į prekybą. „Tikiu, jog daug įmonių norėtų įsigyti ir pastatyti šį prietaisą prie įėjimo į darbo vietą.“ – teigė jis.

Pradedama teikti paslauga pirmąjį mėnesį bus nemokama, o vėliau bus įkainota: įprasta kaina – nedidelė ir paslauga bus nesunkiai visiems įperkama bei prieinama.

Technologija bus pritaikyta ir automobiliams – šiuo metu jau kuriamas mažesnio, patogaus naudoti automobilyje dydžio produktas.

Projekto plėtra ketinama vykdyti ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Sugalvota Lietuvoje

Norvegai perka bendraujančias lietuviškas pašto dėžutės (6)

Norite, kad fizinė pašto dėžutė pati praneštų apie gaunamus laiškus ir siuntas? Daiktų interneto srityje besispecializuojanti kauniečių įmonė „Singletonas“ turi gerą žinią išmaniųjų daiktų entuziastams – Skandinavijos rinką išvydo lietuvių kurtos „komunikuojančios“ pašto dėžutės.

Lietuvoje pagamintas 4 mln. eurų vertės lazeris (57)

„Eksplos“ ir „Šviesos Konversijos“ konsorciumas pagamino ypač didelės galios ultrasparčiųjų impulsų lazerį: 4 teravatų smailinės galios lazerinė sistema „Sylos“ sukurta Vengrijos lazerių tyrimo centro ELI-ALPS užsakymu.

Lietuvio išradimas: čia sulaukė piktų komentarų, užsienyje - pinigų (55)

Lietuvių išradimas - vertikalaus dviračių parkavimo įrenginys „Parkis“ sudomino pasaulio dviratininkus. Atsitiktinai ekonomistui Broniui Raubai kilusi idėja tautiečių iš karto nesužavėjo, tačiau sudomino užsieniečius ir teko susirūpinti efektyvesne išradimo apsauga: paduoti ne tik nacionalinę patento paraišką Lietuvoje, bet ir rūpintis apsauga tarptautiniu mastu.

Ant šokolado viršelio galite pamatyti pažįstamą veidą (8)

Daugelis nustebtų sužinoję, kad įmonės „Choco Group“ gaminamiems šokoladams pakuotes sukūrė KTU studentai.

Lietuviai, parduodantys unikalią technologiją (5)

Lietuvos lazerių pramonė – pasididžiavimo šaltinis. Bent po 15 proc. kasmet augančio sektoriaus įmonės yra lietuviško kapitalo ir puikiai išnaudoja šalies ugdomą akademinį potencialą. Bet ar tikrai lietuviams jau pavyko sukurti lazerių šalies įvaizdį užsienyje? Kiek dar yra vietos plėtrai ir ar jos užtenka perspektyviems startuoliams?