Stuburinių gyvūnų (taip pat ir žmogaus) skeletas atlieka dvi ypatingai svarbias funkcijas – atraminę bei apsauginę. Kaulų sąnarių dėka galime judėti, o kaukolė, stuburas bei krūtinės ląsta saugo gyvybiškai svarbius organus nuo išorinių grėsmių.
Suaugusio žmogaus skeletą sudaro apie 228 kaulai. Kai kuriuos jų galime apčiuopti pro odos, raumenų bei riebalų audinius, o apie kitus nesame net girdėję. Nepaisant to, kad visų žmonių skeletai daugiau ar mažiau tokie patys (labiausiai skiriasi skirtingų lyčių bei amžių individų skeletai), kai kurie jūsų kaulai gali būti natūraliai pakitę ir mokslininkų vadinami „anatominėmis variacijomis“.
Klausomieji kauliukai nėra anatominė variacija, tačiau apie šiuos mažiausius žmogaus kūno kaulus žino retas. Tai struktūra, sudaryta iš trijų kauliukų, kurių kiekvienas yra vos kelių milimetrų dydžio. Ji slypi kiekvieno žmogaus vidurinės ausies srityje. Trijulė sudaryta iš plaktuku, priekalu ir kilpa vadinamų kaulų, kurie tarpusavyje susijungę raiščiais bei raumenimis, perduoda garso virpesius iš ausies būgnelio į vidinę ausį.
Krūtinkaulio anga – apie ją galite sužinoti atlikę krūtinės srities rentgeno nuotrauką. Paauglystės laikotarpiu žmogaus skeletas turi beveik 150 kaulų daugiau, nei vidutinis dvidešimtmetis. Taip yra todėl, kad tarp 14-jų ir 20-jų žmogaus gyvenimo metų, krūtinkaulis, (kaip ir daugelis kitų kaulų) būna sudarytas iš kelių segmentų. Kūnui subrendus, šie kremzlių jungiami segmentai sukaulėja ir sudaro vienalytį kaulą. Kai kurių žmonių krūtinkauliuose po sukaulėjimo lieka apvali anga. Kaulus tiriančių mokslininkų gretose sklando šmaikštus pasakojimas, apie asmenį, kuris itin mėgo akupunktūrą tačiau nežinojo apie krūtinkaulyje esančią angą. Procedūros metu viena adata pataikė tiesiai į šią sritį, pasiekė širdį ir pražudė anatominės variacijos turėtoją.
Concha bullosa (žr. pagrindinę nuotrauką) – galima knarkimo priežastis. Kaulinė nosies anga sudaryta iš trijų kriaukles primenančių struktūrų. Jų paskirtis sudrėkinti, apvalyti ir sušildyti įkvepiamą orą, prieš jam patenkant į plaučius. Manoma, kad beveik kas antro žmogaus nosyje, šios struktūros būna padidėjusios. Taip nutinka dėl įgimtos variacijos ar senėjimo procesų, kai kaulinės nosies kriauklių sienelės storėja ir užima vis daugiau vietos nosies ertmėje. Tuomet traukiamas oras įgauna garsinę išraišką (knarkimą) ir gali tapti netgi skyrybų priežastimi.
Spina bifida – lotyniškas terminas, reiškiantis „padalintą stuburą“. Tai anatominė variacija, kai stuburo kanalas lieka atviras, dažniausiai kryžkaulio srityje. Taip nutinka dėl tos pačios priežasties, dėl kurios atsiranda ir anga krūtinkaulyje – kaulėjimo metu kai kurie stuburo slanksteliai ar kryžkaulis nesukaulėja ties stuburo kanalu, kuriuo driekiasi stuburo smegenys. Daugelis gali nugyventi visą gyvenimą su Spina bifida ir apie tai nežinoti. Tačiau, tuo atveju, kai atviroje kanalo vietoje nervas pernelyg atitolęs nuo jį gaubiančio kaulo, asmuo gali pradėti jausti diskomfortą. Kai kuriais atvejais Spina bifida gali grėsti ir stuburo smegenų pažeidimu. Sakoma, kad neįprastas plaukų kuokštelis juosmens srityje, ties kryžkauliu, gali byloti apie šioje vietoje esantį atvirą stuburo kanalą – tai pastebėjo žmonės, kuriems buvo nustatyta Spina bifida.
Žmogaus kaukolės skliautas sudarytas iš keturių kaulų – kaktikaulio, dviejų momenkaulių ir pakauškaulio, tarpusavyje susijungusių siūlėmis. Tačiau kai kuriais atvejais, tarp jų įsiterpia vadinamasis „Inkų kaulas“ – tai papildomas trikampio formos kaukolės kaulas. Anksčiau pastebėta, kad ši anatominė variacija buvo paplitusi Pietų Anduose gyvenusių inkų gretose. Tačiau vėliau nustatyta, kad ji būdinga ir kitose pasaulio vietose gyvenantiems žmonėms – taip pat lietuviams.
Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
