Lietuvoje esančios Senovės Egipto mumijos nesiliauja stebinti pasaulio mokslininkų

Nuo 2011-jų metų Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto antropologai vykdo unikalius Lietuvoje randamų ir saugomų mumijų ir skeletuotų palaikų tyrimus, kuriuos naujienų portalas DELFI jau trečią kartą pristato ir išsamiai apžvelgia mokslo populiarinimo projekte „Mumijų tyrimų maratonas“. Per jau ketvirtus metus besitęsiantį „Mumijų tyrimų maratoną“ antropologai atsakė į daug klausimų susijusių su Lietuvos istorija bei praeities lietuvių gyvenimo būdu ir mirties aplinkybėmis.

Lietuvoje mumijų tyrimus vykdantis bioarcheologas dr. Dario Piombino-Mascali bendradarbiaudamas su prof. Rimantu Jankausku ėmėsi ir XIX-XX amžiuje į Lietuvą atgabentų Senovės Egipto mumijų tyrimų. Mokslininkai pradėjo neinvazinius šių senovės pasaulio artefaktų tyrimus naudodami kompiuterinės tomografijos metodą, o gautus rezultatus tebeanalizuoja.

Dr. D. Piombino-Mascali teigimu, daugiausiai sužinoti pavyko apie taip vadinamą princesės Šemajit mumiją, kuri saugoma Kaune: „Lietuvoje saugomos šešios Senovės Egipto mumijos, įskaitant dvi klastotes. Jos buvo tirtos nuo 2011 iki 2013 metų. Visas mumijas pavyko ištirti kompiuterinės tomografijos metodu. Daugiausia duomenų surinkta iš Kauno M. Žilinsko dailės galerijoje saugomos mumijos, kuri iki šiol buvo vadinta princese Šemajit. Taip pat išanalizuotos dvi padirbtos vaikų mumijos. Paaiškėjo daugiau detalių apie netikrų mumijų gamybą ir prekybą XIX amžiuje.“

Princesės Šemait mumija buvo atvežta į Lietuvą 1924 metais, pirmosios lietuvių egiptologės Marijos Rudzinskaitės-Arcimavičienės iš Kairo. Mokslininkė savo užrašuose nurodė, kad jos atgabenta mumija priskiriama XXI dinastijos laikotarpio (11-12 a.pr.Kr.) senovės Luksoro apylinkėms. Nustatydama artefakto kilmę M. Rudzinskaitė-Arcimavičienė rėmėsi dokumentais, kuriuos gavo įsigydama mumiją su sarkofagu. Iššifravusi įrašus ant sarkofago mokslininkė taip pat nurodė, kad palaidotoji įvardinta princese Šemajit, dievo Amono dainininke.

„2011-jų birželį, atlikę kompiuterinės tomografijos tyrimus buvome nustebę, nes paaiškėjo, kad po vyturais paslėpti smulkaus vyro palaikai, o pati vyturų vyniojimo metodika visai nebūdinga XXI faraonų dinastijos laikotarpiui. Prie mumijos galvos aptikome dvidešimtojo amžiaus pradžios kvapiųjų aliejų buteliuką. Todėl netrukus paskelbėme, kad mumija XIX-XX amžiaus klatstotė, kuri buvo sukomplektuota su sarkofagu ir parduota Kairo turguje. Tačiau 2013 metais „princesė Šemajit“ mus nustebino dar kartą – restauracijos metu iš jos vyturų iškrito gabalėlis mumijos organinės medžiagos. Atlikome to gabalėlio ir vyturų į kuriuos suvyniota mumija radioaktyviosios anglies datavimą ir nustatėme, kad palaikai ir vyturai tikrai datuojami 11-12 amžiui prieš mūsų erą. Dabar neabejojame, kad šie palaikai tikra Senovės Egipto paveldo dalis, tačiau sarkofagas su hieroglifais apie dievo Amono dainininkę priklausė kažkam kitam“ “ – sakė dr. Dario Piombino-Mascali.

Bioarcheologo teigimu, Lietuvos muziejuose yra ir XIX amžiaus mumijų klastočių, tačiau šie egzemplioriai taip pat unikalūs ir vertinami kaip svarbi egiptologijos raidos dalis: „Kalbant apie mumijų klastotes, Lietuvoje yra ir tokių. Pavyzdžiui, dvi netikros vaikų mumijos, kurios priklauso Nacionaliniam muziejui. Tokias mumijas egiptologai vadina pseudomumijomis. Jos išpopuliarėjo XIX amžiuje, po didžiųjų egiptologijos atradimų. Egipto pirkliai naudodavo Senovės Egipto mumijų vyturus, tačiau į juos vyniodavo įvairiausius daiktus – nuo akmenų iki negyvų gyvūnų. Vienoje iš Lietuvoje esančių netikrų mumijų suvynioti pavieniai žmogaus kaulai. Kitos viduje visai nieko nėra.“

2013 metais, bendradarbiaudami su privačiomis klinikomis Vilniaus universiteto antropologų komanda neinvaziniais kompiuterinės tomografijos metodais ištyrė kitas keturias Nacionaliniame muziejuje saugomas ir eksponuojamas Senovės Egipto mumijas.

„Tyrėme tris suaugusiųjų mumijas, viena jų labai prastos būklės, o kitos puikiai išsilaikiusios. Vos pradėję tyrimus supratome, kad ir šiuo atveju ekspozicijoje esanti mumija nepriklauso savo sarkofagui. Mumija buvo pagaminta graikų-romėnų laikotarpiu, o sarkofagas pagamintas XXI-sios faraonų dinastijos laikotarpiu. Kai kurie egiptologai tvirtina, kad senas sarkofagas galėjo būti panaudotas dar kartą graikų-romėnų laikotarpiu, tačiau aš manau, kad mes neturime pakankamai duomenų tai patvirtinti. Šių mumijų rentgenologinių tyrimų duomenis pradėsime analizuoti visai netrukus ir manau, kad „Mumijų tyrimų maratono“ skaitytojai bus su jais supažindinti.“ – komentavo dr. D. Piombino-Mascali.

Mokslininkas iš Italijos taip pat pabrėžia, kad lietuvių vykdomi tyrimai bioarcheologijos srityje bei mūsų šalyje randama antropologinė medžiaga unikali ir tarptautiniu mastu: „Trumpai apibendrinant, Lietuvoje esanti mumifikuotų palaikų įvairovė tikrai unikali – jūs turite Senovės pasaulio mumijų, XVIII-XIX amžiaus mumijų iš bažnyčių kriptų, anatominių-edukacinių mumijų ir netgi mumijų klastočių. Atsižvelgiant į Lietuvos dydį ir tai, kad kitos šalys visai neturi panašaus tipo palaikų ir nevykdo tokio lygio tyrimų, kokie atliekami čia – jūsų šalis unikali. Lietuvos mumijos buvo pristatytos tarptautinėse konferencijose „Bioarcheology of ancient Egypt“ Kaire, „World congress on mummy studies“ Rio De Žaneire ir sulaukė tarptautinio pripažinimo.