Žmogaus embrionai turi atmintį

 (20)
Turbūt nedaug menate apie savo dienas motinos gimdoje? Tačiau mokslininkai nustatė, kad 30 savaičių embrionai turi trumpalaikę atmintį. Naujojo tyrimo metu mokslininkai tyrė 100 nėščių moterų vaisius ir jų reakciją į tam tikrus vibroakustinius stimulus. Procesas stebėtas ultragarsu.
© Corbis

Pranešama, kad pirmą kartą išgirdę labai tylų garsą vaisiai išsigando, bet
procedūrą kartojant po 30 sekundžių jie priprasdavo prie garso ir daugiau nekreipdavo į jį dėmesio.

„Maždaug 30–34 savaičių žmogaus embrionas po 13–14 bandymų nustodavo kreipti dėmesį į pašalinį garsą“, – teigia Mastrichto medicinos centro Nyderlanduose mokslininkas dr. Janas Nijhuis.

„Įsiminimai yra mokymosi ir atminties forma“, – priduria jis.

Mokslininkai teigia, kad 30 savaičių amžiaus žmogaus embrionas informaciją gali išsaugoti maždaug 10 minučių, o 34 savaičių – 4 savaites.

J. Nijhuis primena, kad prieš kelis dešimtmečius žmogaus embrionai mokslininkams buvo „paslaptis“ ir tik pastaraisiais metais sukaupta daugiau informacijos apie neurologinį žmonių išsivystymą iki jiems gimstant.

Į klausimą, kada atsiranda atmintis bei kiek ilgai ji mums tarnauja, mokslininkai vis dar bando atsakyti, rašoma „LiveScience“.

Mokslinė studija publikuota žurnale „Child Development“.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Mokslas

Mokslininkai sukūrė daugkartinio naudojimo popierių (3)

Mokslininkai iš Kalifornijos sukūrė daugkartinio naudojimo popierių. Įdomu tai, kad jame rašoma ne rašalu, o šviesa.

Įspūdingas marsaeigis įkvėps žmones keliauti po Raudonąją planetą (13)

NASA pristato koncepcinį įspūdingo dizaino marsaeigio, skirto keleiviams gabenti, modelį. Kosmoso agentūros atstovai viliasi, kad šis projektas įkvėps žmones vis rimčiau svarstyti tarpplanetinių kelionių galimybes.

Tarptautinėje kosmoso stotyje skraidantis dronas atsiuntė pirmuosius vaizdus (6)

Pristatome jums „Int-Ball“ – kamera aprūpintą droną robotą, šiuo metu esantį Tarptautinėje kosmoso stotyje. Šį mažylį nuotoliniu būdu valdo Žemėje esančios Japonijos kosmoso agentūros JAXA inžinieriai.

Povandeninis filmavimas padėjo mokslininkams ištirti kuprotojo banginio pelekų darbą (1)

Stanfordo universiteto mokslininkai pagaliau išsiaiškino, kam iš tiesų kuprotiesiems banginiams reikalingi pelekai. Anksčiau buvo manyta, kad šios galūnės padeda milžiniškiems gyvūnams manevruoti.

Aptikta pati didžiausia struktūra Visatoje: anksčiau manyta, kad tokie dalykai negali egzistuoti (61)

Kuo daugiau duomenų surenkame apie galaktikų išsidėstymą Visatoje, tuo daugiau įvairių struktūrų aptinkame.