Visa tai archeologai sieja su gąsdinančiais laidojimo ritualais, kurie buvo propaguojami rytinėje-centro Brazilijoje. Tyrėjai tokias išvadas padarė ištyrę laidojimo urvą Lapa do Santo. Atradę palaikus, mokslininkai suprato, kad regione buvo paplitę itin sudėtingi laidojimo ritualai.
„Monumentalios architektūros ir įkapių nebuvo, taigi ritualams buvo naudojamos mirusių kūnų dalys“, – tvirtino Vokietijoje esančio Eberhardo-Karlso universiteto mokslininkas Andre'as Straussas.
Lapa do Santo buvo naudojama kaip laidotuvių vieta dar prieš 10 – 10,6 tūkst. metų. Prieš 9,4 – 9,6 tūkst. metų ji taip pat buvo svarbi laidojimo tradicijų dalis, tačiau pastarasis laikotarpis buvo kupinas sudėtingų laidojimo ritualų.
Apeigos įtraukia „žalojimą, mėsos nuskutimą, dantų šalinimą, deginimą, visai tikėtina – ir kanibalizmą", – teigia mokslininkai.
A. Straussas ir jo kolegos tyrė 26 žmonių laidojimo vietas ir nesitikėjo pamatyti tokios apeigų įvairovės ir jų sudėtingumo, nes daugeliui medžiotojų-rinkėjų bendruomenių tai visai nebūdinga.
Mokslininkai patvirtino, kad kai kurių kaulų susmulkinimas ar mėsa, nugremžta nuo kaulų, rodo, kad minkštieji audiniai buvo deginami. Tai liudytų apie vyravusį ritualinį kanibalizmą.
Palaikų analizė parodė, kad, įgyvendinus visus ritualus, palaikai buvo laidojami remiantis griežtomis taisyklėmis.
8,2 – 8,6 tūkst. m. periodu laidojimo praktikos vėl pasikeitė: duobėse buvo galima atrasti žmonių palaikų, ant kurių jau nebuvo manipuliacijos ženklų.
„Šis atradimas liudija apie tai, kad Pietų Amerikoje jau prieš 10 tūkst. m. egzistavo kultūrinė įvairovė“, – sakė A. Straussas.
