Moterys gali rinktis iš daugelio ilgalaikių kontracepcijos metodų, o vyrams vazektomija iš esmės yra vienintelės kontracepcijos galimybė. Atlikus šią procedūrą vas deferens yra nupjaunamas arba blokuojamas – tam reikalinga operacija, po kurios sveikimas gali trukti iki savaitės. Atvirkštinės procedūros sėkmė nėra garantuota, todėl kai kurie vyrai gailisi pasirinkę vazektomiją.
Dabar grupė mokslininkų iš Adelaidės (Australija) tikriausiai atrado paprastesnę vyrų kontracepcijos alternatyvą, kuri nėra nuolatinė. Jie sukūrė nedidelę radijo bangomis valdomą sklendę, kuri galėtų būti įstumiama į vas deferens bei blokuotų spermos tėkmę.
Silikono-polimerinė sklendė gali būti atviroje arba uždaroje pozicijoje ir tarp jų perjungiama radijo bangų impulsu. Laidžių „pirštų“ rinkinys ant sklendės atlieka antenų vaidmenį ir signalo energiją konvertuoja į garso bangas, kurios pereina polimerą ir sukuria įtampas įrenginio viduje.
„Polimeras dėl savo elastingumo gali susitraukti arba išsiplėsti, o dėl tokio judėjimo sklendė būna arba atidaroma, arba uždaroma“, aiškino mokslininkų grupei vadovaujantis Saidas Al-Sarawis.
„Tai bus panašu į televizoriaus įjungimą ar išjungimą nuotolinio valdymo pulteliu. Skirtumas būtų tik tas, kad šis nuotolinio valdymo pultelis tikriausiai būtų užrakintas jūsų šeimos gydytojo darbo kabinete, kad apsaugotų nuo atsitiktinio nėštumo ar galimo neteisingo naudojimo“, - pridūrė mokslininkų grupės įkūrėjas Derekas Abbottas.
Kad įrenginys nereaguotų į atsitiktinius radijo dažnio signalus, jis veiks panašiai kaip automobilio signalizacija. Kiekvienas toks įrenginys reaguos tik į radijo dažnį su unikaliu kodu.
Kitas mikrosklendės privalumas – jai įstatyti nereikėtų operacijos, skirtingai nei vazektomijai atlikti. 800 mikronų ilgio įrenginys galėtų būti įstatytas naudojant paprasčiausią poodinę adatą. „Procedūra galėtų būti atlikta specialioje klinikoje, o ne bendroje ligoninėje“, - sakė D.Abbottas.
Mokslininkai pabaigė visų sklendės dalių dizaino darbus ir yra įsitikinę, kad ji veiks efektyviai. Kitas jų veiklos etapas – išbandyti sklendę laboratorijos sąlygomis, su vamzdeliais, per kuriuos teka vanduo. Vėliau bandymus galima būtų atlikti su gyvomis kiaulėmis iri avimis, sako mokslininkai.
Tačiau negalima atmesti tikimybės, kad sklendė po kiek laiko užsikimštų baltymais ir liktų uždara, todėl jos garantuojamas nevaisingumas būtų ne grįžtamas, o nuolatinis.
„Bet kokiu atveju šį įrenginį siūlytume tik vyrams, kurie bet kokiu atveju galvojo planavo atlikti sau nuolatinę vazektomiją, bet, skirtingai nei įprastinės vazektomijos atveju, jam būtų suteiktas tam tikras „malonės periodas“, kurio metu nesunku būtų atlikti priešingą procedūrą, Be to, būtų įdomu atlikti socialinį tyrimą kaip toks įrenginys įtakoja lyčių politiką“, - sakė D.Abbottas.
Vyrai, kurie gailisi pasirinkę vazektomijos procedūrą, neretai vaikų gali susilaukti tik panaudodami donorų spermą, sakė D.Britanijos teisininkų kontoros „Lester Aldridge“ atstovė Natalie Gamble.
„Nors įstatymai saugo šeimas, kuriose pastojama naudojantis donorų sperma, toks pastojimo būdas kur kas dažniau būna susijęs su teisinėmis ir emocinėmis problemomis. Esu tikra, kad vyrai džiaugsis galimybe kontroliuoti savo vaisingumą lanksčiau bei išsaugoti galimybę susilaukti savo genetinių palikuonių“, - aiškino teisininkė.
JAV įmonės „Shepherd Medical Company“, taip pat užsiimančios vyrų kontracepcijos priemonių kūrimu ir gamyba, vadovas Joe Hofmeisteris sakė: Vartotojų rinkos tyrimai, mūsų užsakymu atlikti nepriklausomų tyrimo bendrovių patvirtina, kad pacientai labai nori nuolatinės, bet grįžtamos vyrų kontracepcijos priemonės, kuri būtų valdoma mikrobangų ar kitais būdais“.
