Šis priešistorinis kaimas yra prie Grosenrodės, 250 kilometrų į vakarus nuo Berlyno. Jame gyventa prieš 7 tūkstančius metų, teigia regiono architektas Michaelis Geschwinde.

Vėlyvasis akmens amžius, arba neolitas, apėmė laikotarpį nuo žemdirbystės atsiradimo iki pirmojo metalo, bronzos, panaudojimo. Manoma, kad žemdirbystė Europoje prasidėjo Dunojaus slėnyje maždaug 5500 metais prieš mūsų erą.

"Sienų ir griovių sistemos skersmuo siekia beveik 190 metrų - ji didžiausia iš ligi šiol Vokietijoje žinotų tokių sistemų", - sakė M.Geschwinde. Be to, anot jo, nė viena gyvenvietė nebuvo taip įtvirtinta kaip ši.

Archeologai dabar skuba tyrinėti šią vietovę, nes per ją tiesiamas plentas. Gyvenvietėje jau rasti keliolikos namų ir svirnų pamatai, didžiausio namo pamatų plotas yra 36 x 9 metrų dydžio.

Mokslininkai mano, jog siena saugotasi nuo priešų ir laukinių žvėrių, kad šie negrobtų naminių gyvulių.

Kasinėjimams vadovaujanti Petra Loenne sako, kad kaimo gyventojai dirbo žemę, augino galvijus ir kiaules. Panašu, kad laukuose buvo auginami ir laikomi duobėse vienagrūdžiai kviečiai (Triticum monococcum). XX amžiaus devintąjį dešimtmetį archeologai Grosenrodės rajone jau tyrė neolito kapus.