Vikingų neva nubraižytas Šiaurės Amerikos žemėlapis - klastotė

 (19)
Šis žemėlapis 1965 metais, kai jį paskelbė Yale'io (Jeilio) universitetas, sukėlė tikrą sensaciją, jis buvo vertinamas daugiau kaip 20-čia mln. JAV dolerių (maždaug 70 mln. litų).

Žemėlapyje vaizduojamos žemės Šiaurės Amerikoje, kurias maždaug 1000-aisiais metais neva atrado du Islandijos vikingai -Leifas Erikssonas ir Bjarni Herjolfssonas. Tos žemės žemėlapyje pavadintos Marklandu ir Vinlandu.

"Vinlando žemėlapis tikriausiai yra vienas svarbiausių žemėlapių pasaulyje", - sakė Londono universiteto chemijos profesorius Robinas Clarkas, aiškindamas, kodėl ėmėsi savo tyrimo, kurio rezultatai trečiadienį bus paskelbti JAV savaitraštyje " Analytical Chemistry".

Rašalas žemėlapyje yra dviejų sluoksnių - ant gelsvo sluoksnio yra užteptas juodas.

Kai kurie mokslininkai dar 8-ojo dešimtmečio pradžioje abejojo žemėlapio autentiškumu ir teigė, kad jis gali būti XX amžiaus klastotė, kurią padarė viduramžių piešimo techniką išmanantis klastotojas.

Jie taip pat atkreipė dėmesį į gelsvajame sluoksnyje esantį gamtoje labai retai aptinkamos formos titano dvideginį, kuris buvo susintetintas tik 1923-iaisiais.

Šis klausimas vėl iškilo 1995-aisiais, kai Yale'o universitetas paskelbė, kad tas titano dvideginis galėjo susidaryti ir viduramžiais gaminant geležies turintį rašalą.

Tačiau R.Clarko komanda, kuri pirmoji ištyrė visą žemėlapį, o ne tik jo fragmentus, nustatė, kad minėtos formos titano dvideginio "aptikta tik rašalo linijose ir niekur daugiau, todėl jis tikriausiai yra sudėtinė geltonosios linijos dalis".

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Mokslas

Ar galima išmokti pamiršti? (3)

Bandydami valingai išmokti ką nors pamiršti, galime sukelti lengvą amnezijos formą, kai užslopinsime prisiminimus, kurių galbūt net visai nenorėjome pamiršti. Taip LRT.lt teigia Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Neurologijos centro vadovas prof. Gintaras Kaubrys. „Užslopinta problema gali sugrįžti kitais kanalais, pavyzdžiui, ligos simptomais, kurių kilmė labai sunkiai pastebima“, – pasakoja specialistas.

Zondas „Rosetta“ baigė 12 metų trukusią misiją atnaujinta

Naujus kelius kosmoso tyrimuose pramynęs Europos kosminis zondas „Rosetta“ penktadienį baigė 12 metų trukusią odisėją, kai buvo nukreiptas įsirėžti į kometą, kurią lydėjo pastaruosius dvejus metus, ieškant atsakymų į Saulės sistemos ankstyvosios raidos paslaptis, pranešė skrydžio valdymo centras.

Gvatemaloje rasta nesantaikos tarp dviejų majų miestų įrodymų

Šiaurės Gvatemaloje esančioje Peteno provincijoje mokslininkai rado dviejų majų miestų-imperijų sąveikos įrodymų. Šie radiniai gali atskleisti daugiau faktų apie Tikalio ir Kaanulio dinastijų kovas.

Mokslininkai sunerimę: mažėja gyvybiškai svarbios medžiagos kiekis (32)

Naujai publikuoto tyrimo išvadose mokslininkai tvirtina, kad Žemės atmosferoje deguonies kiekis mažėja.

Mokslininkas: Žemė kol kas saugi (16)

Jeigu Žemės link artėtų didesnis negu 500 m skersmens asteroidas, kol kas nėra net teorinių būdų, kaip jį būtų galima numušti ar nukreipti kita kryptimi. Gera žinia ta, kad pavojus artimiausius 100 metų mūsų planetai negresia.