Vikingų neva nubraižytas Šiaurės Amerikos žemėlapis - klastotė

 (19)

Šis žemėlapis 1965 metais, kai jį paskelbė Yale'io (Jeilio) universitetas, sukėlė tikrą sensaciją, jis buvo vertinamas daugiau kaip 20-čia mln. JAV dolerių (maždaug 70 mln. litų).

Žemėlapyje vaizduojamos žemės Šiaurės Amerikoje, kurias maždaug 1000-aisiais metais neva atrado du Islandijos vikingai -Leifas Erikssonas ir Bjarni Herjolfssonas. Tos žemės žemėlapyje pavadintos Marklandu ir Vinlandu.

"Vinlando žemėlapis tikriausiai yra vienas svarbiausių žemėlapių pasaulyje", - sakė Londono universiteto chemijos profesorius Robinas Clarkas, aiškindamas, kodėl ėmėsi savo tyrimo, kurio rezultatai trečiadienį bus paskelbti JAV savaitraštyje " Analytical Chemistry".

Rašalas žemėlapyje yra dviejų sluoksnių - ant gelsvo sluoksnio yra užteptas juodas.

Kai kurie mokslininkai dar 8-ojo dešimtmečio pradžioje abejojo žemėlapio autentiškumu ir teigė, kad jis gali būti XX amžiaus klastotė, kurią padarė viduramžių piešimo techniką išmanantis klastotojas.

Jie taip pat atkreipė dėmesį į gelsvajame sluoksnyje esantį gamtoje labai retai aptinkamos formos titano dvideginį, kuris buvo susintetintas tik 1923-iaisiais.

Šis klausimas vėl iškilo 1995-aisiais, kai Yale'o universitetas paskelbė, kad tas titano dvideginis galėjo susidaryti ir viduramžiais gaminant geležies turintį rašalą.

Tačiau R.Clarko komanda, kuri pirmoji ištyrė visą žemėlapį, o ne tik jo fragmentus, nustatė, kad minėtos formos titano dvideginio "aptikta tik rašalo linijose ir niekur daugiau, todėl jis tikriausiai yra sudėtinė geltonosios linijos dalis".

BNS
Registruoti (0) Anonimiški (19)
Parašykite savo komentarą
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Mokslas

Branduolinė energetika – baimę kelianti visų ekologų svajonė? (94)

Mes gerai mokame skaičiuoti nuolaidas „Maksimoje“, tačiau nesuprantame statistikos, todėl prisibijome skraidyti saugiausia planetoje transporto priemone – lėktuvais. Mus sunku įtikinti palikti daugiau arbatpinigių padavėjui, tačiau mes noriai galime atiduoti paskutinį litą už skambią detoksikaciją. Mes visada surandame svetimas klaidas ir su džiaugsmu skubame pataisyti autorių, tačiau nepastebime kaip mūsų pažiūros mus pačius paverčia beraščiais. Ir lyg to būtų maža, mus labai lengva užkrėsti baisiomis mintimis.

„Šlovės laboratorijos“ konkurso vadovė: žmonėms trūksta suprantamos mokslinės informacijos (4)

Iki registracijos į tarptautinį Britų tarybos ir Vilniaus universiteto kartu organizuojamą mokslo komunikacijos konkursą „Šlovės laboratorija“ (angl. „FameLab“) pabaigos liko mažiau nei dvi savaitės. Jau užsiregistravusiems ir dar svarstantiems tai padaryti siūlome išsamiau susipažinti su konkurso tikslais ir išsiaiškinti, kodėl tokie konkursai iš viso rengiami. Mintimis dalijasi konkurso vadovė Danguolė Kiznienė.

N. Shubinas (V): esame žmonės, nes kažkas mus bandė suėsti

Pasirinkti tinkamą laiką – tai garantuoti sėkmę. Geriausios idėjos, išradimai ir teorijos ne visada būna pastebėti. Kiek būta savo epochą aplenkusių talentingų muzikantų, išradėjų ir dailininkų, kurių gyvenimas nesusiklostė, jie buvo užmiršti, bet pripažinti tik po daugelio metų? Užteks paminėti vienintelį pavyzdį – Heroną Aleksandrietį, kuris dar I m. e. a. išrado garo turbiną. Deja, jo amžininkams tai tebuvo įdomus žaisliukas. Pasaulis šiam išradimui dar nebuvo pasirengęs.

Į Fukušimos reaktorių pasiųstas robotas sugedo po 3 valandų (12)

Praėjus ketveriems metams po nelaimės Fukušimos Daiichi atominėje elektrinėje į vieno reaktoriaus vidų buvo pasiųstas filmuojantis robotas, specialiai sukurtas tokiai užduočiai. Deja, vos po trijų valandų veikimo įrenginys sugedo.

Apie „Šlovės laboratoriją“ – dalyvių lūpomis (1)

Registracija į mokslo populiarinimo konkursą „Šlovės laboratorija“ jau beveik finišo tiesiojoje. Ta proga kalbiname pernai šiame konkurse dalyvavusius skirtingų universitetų atstovus, kad pasidalytų mintimis ir įspūdžiais apie konkurso naudą, mokslo populiarinimo svarbą.