Vikingų neva nubraižytas Šiaurės Amerikos žemėlapis - klastotė

 (19)

Šis žemėlapis 1965 metais, kai jį paskelbė Yale'io (Jeilio) universitetas, sukėlė tikrą sensaciją, jis buvo vertinamas daugiau kaip 20-čia mln. JAV dolerių (maždaug 70 mln. litų).

Žemėlapyje vaizduojamos žemės Šiaurės Amerikoje, kurias maždaug 1000-aisiais metais neva atrado du Islandijos vikingai -Leifas Erikssonas ir Bjarni Herjolfssonas. Tos žemės žemėlapyje pavadintos Marklandu ir Vinlandu.

"Vinlando žemėlapis tikriausiai yra vienas svarbiausių žemėlapių pasaulyje", - sakė Londono universiteto chemijos profesorius Robinas Clarkas, aiškindamas, kodėl ėmėsi savo tyrimo, kurio rezultatai trečiadienį bus paskelbti JAV savaitraštyje " Analytical Chemistry".

Rašalas žemėlapyje yra dviejų sluoksnių - ant gelsvo sluoksnio yra užteptas juodas.

Kai kurie mokslininkai dar 8-ojo dešimtmečio pradžioje abejojo žemėlapio autentiškumu ir teigė, kad jis gali būti XX amžiaus klastotė, kurią padarė viduramžių piešimo techniką išmanantis klastotojas.

Jie taip pat atkreipė dėmesį į gelsvajame sluoksnyje esantį gamtoje labai retai aptinkamos formos titano dvideginį, kuris buvo susintetintas tik 1923-iaisiais.

Šis klausimas vėl iškilo 1995-aisiais, kai Yale'o universitetas paskelbė, kad tas titano dvideginis galėjo susidaryti ir viduramžiais gaminant geležies turintį rašalą.

Tačiau R.Clarko komanda, kuri pirmoji ištyrė visą žemėlapį, o ne tik jo fragmentus, nustatė, kad minėtos formos titano dvideginio "aptikta tik rašalo linijose ir niekur daugiau, todėl jis tikriausiai yra sudėtinė geltonosios linijos dalis".

BNS
 
19
Vardas
Komentavimo taisyklės ir atsakomybė

Mokslas

„Mokslo ekspresas“: kalbų gyvybė ir mirtis skaitmeniniame amžiuje (11)

2014 lapkričio mėn. 23 d. 10:41
Ar lietuvių kalbai gresia išnykti globalioje skaitmeninėje eroje? Šįkart laidoje - apie Lietuvos kalbos sintezatorių ir kitas mokslininkų kuriamas programas, kurias įdiegus išmanieji įrenginiai supras lietuviškai ištartas komandas.

Mokslininkai pasigedo žvaigždžių: jas surijo tamsioji materija? (79)

2014 lapkričio mėn. 22 d. 13:42
Pac-Man
AOP nuotr.
Mokslininkai teigia, kad tamsioji materija besisukančias žvaigždes netoli mūsų galaktikos centro galėjo paversti juodosiomis bedugnėmis. Toje vietoje mokslininkai tikėjosi aptikti daugybę tankių, besisukančių žvaigždžių, vadinamų pulsarais, kurių Paukščių take yra gana daug.

Mokslininkai galbūt įminė mįslę, kuri Ch. Darwiną kamavo iki pat mirties (322)

2014 lapkričio mėn. 23 d. 10:03
Charlesas Darwinas
AOP nuotr.
Mokslininkai po dviejų skirtingų mokslinių tyrimų linijų ką tik paskelbė rezultatus, kurie galėtų išspręsti „Darwino dilemą“ – paslaptį, kuri kankino evoliucijos tėvą iki pat jo mirties daugiau nei prieš šimtą metų.

Versija: marsiečius atominėmis bombomis išnaikino kiti ateiviai (112)

2014 lapkričio mėn. 23 d. 19:41
Kiek mums žinoma, Marsas – tai tuščia dykynė be jokių gyvybės ženklų. Žinoma, vieną-kitą mikrobą gal ir pavyktų surasti, bet tikriausiai nebus klaida manyti, jog Raudonojoje planetoje jokios pažangios civilizacijos nėra. Bet ar visada taip buvo? O gal kadaise Marse gyvavo klestinti civilizacija, galbūt netgi su atominiais ginklais? Peržvelkime, ką apie tai sako sąmokslo teorijų mėgėjai, siūlo motherboard.vice.com.

Paskelbtas „Philae“ atsitrenkimo į kometą garso įrašas (34)

2014 lapkričio mėn. 21 d. 14:11
Pastarąją savaitę daugiausiai dėmesio sulaukiantis mokslinis projektas – zondo „Rosetta“ autonominio modulio „Philae“ nusileidimas ant Čiuriumovo-Gerasimenkos kometos – papildytas dar vienu labai įdomiu dabar jau viešai prieinamu punktu. „Philae“ akustiniai jutikliai užregistravo traškų bumbtelėjimą į kometos paviršių.