Vikingų neva nubraižytas Šiaurės Amerikos žemėlapis - klastotė

 (19)

Šis žemėlapis 1965 metais, kai jį paskelbė Yale'io (Jeilio) universitetas, sukėlė tikrą sensaciją, jis buvo vertinamas daugiau kaip 20-čia mln. JAV dolerių (maždaug 70 mln. litų).

Žemėlapyje vaizduojamos žemės Šiaurės Amerikoje, kurias maždaug 1000-aisiais metais neva atrado du Islandijos vikingai -Leifas Erikssonas ir Bjarni Herjolfssonas. Tos žemės žemėlapyje pavadintos Marklandu ir Vinlandu.

"Vinlando žemėlapis tikriausiai yra vienas svarbiausių žemėlapių pasaulyje", - sakė Londono universiteto chemijos profesorius Robinas Clarkas, aiškindamas, kodėl ėmėsi savo tyrimo, kurio rezultatai trečiadienį bus paskelbti JAV savaitraštyje " Analytical Chemistry".

Rašalas žemėlapyje yra dviejų sluoksnių - ant gelsvo sluoksnio yra užteptas juodas.

Kai kurie mokslininkai dar 8-ojo dešimtmečio pradžioje abejojo žemėlapio autentiškumu ir teigė, kad jis gali būti XX amžiaus klastotė, kurią padarė viduramžių piešimo techniką išmanantis klastotojas.

Jie taip pat atkreipė dėmesį į gelsvajame sluoksnyje esantį gamtoje labai retai aptinkamos formos titano dvideginį, kuris buvo susintetintas tik 1923-iaisiais.

Šis klausimas vėl iškilo 1995-aisiais, kai Yale'o universitetas paskelbė, kad tas titano dvideginis galėjo susidaryti ir viduramžiais gaminant geležies turintį rašalą.

Tačiau R.Clarko komanda, kuri pirmoji ištyrė visą žemėlapį, o ne tik jo fragmentus, nustatė, kad minėtos formos titano dvideginio "aptikta tik rašalo linijose ir niekur daugiau, todėl jis tikriausiai yra sudėtinė geltonosios linijos dalis".

BNS
 
19
Vardas
Komentavimo taisyklės ir atsakomybė

Mokslas

JAV karinis jūrų laivynas išbandė elektromagnetinę patranką (7)

2014 balandžio mėn. 23 d. 15:35
Elektromagnetinis ginklas
AP/Scanpix
JAV karinis jūrų laivynas sėkmingai išbandė sausumoje eksperimentinę elektromagnetinę patranką (angl. railgun). Dabar laukia kitas bandymų etapas. Šis šaunamasis ginklas naudoja elektromagnetinę jėgą, šaudmuo skrenda 8 500 kilometrų per valandą greičiu ir pataiko 200 kilometrų atstumu.

Nuo amžiaus pradžios Žemėje tarsi atominės bombos sprogo dešimtys asteroidų (8)

2014 balandžio mėn. 23 d. 13:42
Pasirodo, nuo 2000 m. į Žemę yra rėžęsi dešimtys didžiulių asteroidų. Daugelio jų sprogimai būdavo galingesni nei bet kurį didmiestį nuo Žemės paviršiaus nušluoti galinčios galingos atominės bombos sprogimas. Visa laimė, kad jie pataikė ne į miestus. Žemės dienos proga fondas „B612“ internete išplatino vaizdo siužetą apie visus XXI a. sprogusius asteroidus.

Arecibo teleskopas užfiksavo paslaptingą energingų radijo bangų pliūpsnį (19)

2014 balandžio mėn. 23 d. 11:44
Trumputis, galingas radijo bangų pliūpsnis, kurį užfiksavo Arecibo obervatorija Puerto Rike, galėtų sukelti perversmą paslaptingų kosminių signalų tyrimuose: iki šiol tokius signalus pavykdavo užfiksuoti tik teleskopu Australijoje, todėl būta abejonių dėl šių signalų kilmės.

Įdomioji fizika: balionas prieš inerciją (14)

2014 balandžio mėn. 22 d. 18:22
Eksperimentas su helio balionu
Stopkadras/Youtube.com
Pradedate važiuoti, automobilyje esantis balionas skrenda į priekį, o ne atgal. Ką? Ar balionai nėra veikiami inercijos? Kur išnyko pagrindiniai fizikos dėsniai? Mokslo entuziastas Dustinas savo vaizdo tinklaraštyje „SmarterEveryDay“ atskleidžia, kad iš tikrųjų čia viskas gerai ir tai tik elementarus mokslas.

Kas nuplovė marseigį „Opportunity“? Jis nufotografuotas švaresnis nei kada nors anksčiau (47)

2014 balandžio mėn. 22 d. 17:18
Marsaeigis "Opportunity"
NASA nuotr.
Per 10 metų Marse NASA marsaeigis „Opportunity“ buvo kaip reikiant apdulkėjęs. Tačiau neseniai darytos palydovinės robotizuoto aparato nuotraukos negali negluminti – marsaeigis staiga tapo švaresniu nei kada nors anksčiau.