Vikingų neva nubraižytas Šiaurės Amerikos žemėlapis - klastotė

 (19)

Šis žemėlapis 1965 metais, kai jį paskelbė Yale'io (Jeilio) universitetas, sukėlė tikrą sensaciją, jis buvo vertinamas daugiau kaip 20-čia mln. JAV dolerių (maždaug 70 mln. litų).

Žemėlapyje vaizduojamos žemės Šiaurės Amerikoje, kurias maždaug 1000-aisiais metais neva atrado du Islandijos vikingai -Leifas Erikssonas ir Bjarni Herjolfssonas. Tos žemės žemėlapyje pavadintos Marklandu ir Vinlandu.

"Vinlando žemėlapis tikriausiai yra vienas svarbiausių žemėlapių pasaulyje", - sakė Londono universiteto chemijos profesorius Robinas Clarkas, aiškindamas, kodėl ėmėsi savo tyrimo, kurio rezultatai trečiadienį bus paskelbti JAV savaitraštyje " Analytical Chemistry".

Rašalas žemėlapyje yra dviejų sluoksnių - ant gelsvo sluoksnio yra užteptas juodas.

Kai kurie mokslininkai dar 8-ojo dešimtmečio pradžioje abejojo žemėlapio autentiškumu ir teigė, kad jis gali būti XX amžiaus klastotė, kurią padarė viduramžių piešimo techniką išmanantis klastotojas.

Jie taip pat atkreipė dėmesį į gelsvajame sluoksnyje esantį gamtoje labai retai aptinkamos formos titano dvideginį, kuris buvo susintetintas tik 1923-iaisiais.

Šis klausimas vėl iškilo 1995-aisiais, kai Yale'o universitetas paskelbė, kad tas titano dvideginis galėjo susidaryti ir viduramžiais gaminant geležies turintį rašalą.

Tačiau R.Clarko komanda, kuri pirmoji ištyrė visą žemėlapį, o ne tik jo fragmentus, nustatė, kad minėtos formos titano dvideginio "aptikta tik rašalo linijose ir niekur daugiau, todėl jis tikriausiai yra sudėtinė geltonosios linijos dalis".

BNS
Naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Mokslas

Tarp fizikų jau sklinda gandai apie naują dalelę (5)

Iš fizikų jau tuoj galėsime išgirsti, ar jų kalbos apie naują subatominę dalelę yra labai drąsus jų sapnas, ar vis tik tokia dalelė išties egzistuoja.

Mokslininkai atrado tris „potencialiai gyventi tinkamas“ planetas papildyta 19.48 (35)

Tarptautinė mokslininkų grupė pirmadienį paskelbė atradusi tris į Žemę panašias planetas, kurios geriausiai tiktų gyvybės paieškoms už mūsiškės Saulės sistemos ribų.

Rusija ir vakar panaudojo nuo tarybinių laikų populiarią technologiją (51)

Rusija vis dar švaisto milijonus „debesų sėjos“ technologijai tam, kad per gegužės šventę – nedarbo dieną – nelytų.

Aptikta kometa be uodegos padės geriau suprasti Saulės sistemoje vykusius procesus

Tarptautinė astronomų komanda pranešė aptikusi kosminį objektą su kometos orbita. Šis objektas primena asteroidą, todėl artėdamas prie Saulės jis nepalieka po savęs uodegos.

„Mokslo sriuba“: didžiausi Lietuvos teleskopai ir gravitacinių bangų atradimas

Kūrybinė „Mokslo sriubos“ komanda nuvyko į Molėtus ir apžiūrėjo Vilniaus universiteto Molėtų astronomijos observatoriją. Čia yra pajėgiausi Lietuvos astronomų instrumentai, kuriais stebimi dangaus kūnai.