Vikingų neva nubraižytas Šiaurės Amerikos žemėlapis - klastotė

 (19)
Šis žemėlapis 1965 metais, kai jį paskelbė Yale'io (Jeilio) universitetas, sukėlė tikrą sensaciją, jis buvo vertinamas daugiau kaip 20-čia mln. JAV dolerių (maždaug 70 mln. litų).

Žemėlapyje vaizduojamos žemės Šiaurės Amerikoje, kurias maždaug 1000-aisiais metais neva atrado du Islandijos vikingai -Leifas Erikssonas ir Bjarni Herjolfssonas. Tos žemės žemėlapyje pavadintos Marklandu ir Vinlandu.

"Vinlando žemėlapis tikriausiai yra vienas svarbiausių žemėlapių pasaulyje", - sakė Londono universiteto chemijos profesorius Robinas Clarkas, aiškindamas, kodėl ėmėsi savo tyrimo, kurio rezultatai trečiadienį bus paskelbti JAV savaitraštyje " Analytical Chemistry".

Rašalas žemėlapyje yra dviejų sluoksnių - ant gelsvo sluoksnio yra užteptas juodas.

Kai kurie mokslininkai dar 8-ojo dešimtmečio pradžioje abejojo žemėlapio autentiškumu ir teigė, kad jis gali būti XX amžiaus klastotė, kurią padarė viduramžių piešimo techniką išmanantis klastotojas.

Jie taip pat atkreipė dėmesį į gelsvajame sluoksnyje esantį gamtoje labai retai aptinkamos formos titano dvideginį, kuris buvo susintetintas tik 1923-iaisiais.

Šis klausimas vėl iškilo 1995-aisiais, kai Yale'o universitetas paskelbė, kad tas titano dvideginis galėjo susidaryti ir viduramžiais gaminant geležies turintį rašalą.

Tačiau R.Clarko komanda, kuri pirmoji ištyrė visą žemėlapį, o ne tik jo fragmentus, nustatė, kad minėtos formos titano dvideginio "aptikta tik rašalo linijose ir niekur daugiau, todėl jis tikriausiai yra sudėtinė geltonosios linijos dalis".

BNS
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus
 
Naujienų prenumerata

Mokslas

Kinija parodė pirmąsias savo marsaeigio nuotraukas

Kinija trečiadienį, rugpjūčio 24 dieną, parodė pirmąsias marsaeigio, kurį ketina 2020 metų viduryje pasiųsti misijai į Marsą, nuotraukas. 2020 metų misija Marse – bene svarbiausias itin ambicingos šalies kosmoso programos tikslas. Marsaeigis skirtas tris mėnesius tyrinėti Marso paviršių, skelbia Kinijos valstybinė žiniasklaida.

Didžiausias pasaulyje orlaivis apgadintas per nusileidimą (6)

Didžiausiu pasaulyje vadinamas orlaivis trečiadienį patyrė nesėkmę, kai per antrą bandomąjį skrydį leisdamasis pirmagaliu užkabino žemę, tačiau įgulos nariai per incidentą nenukentėjo, pranešė jo gamintojai.

Dingęs laivas išniro po dvejetą metų trukusios tylos (7)

Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA) pranešė, kad pagaliau administracijai pavyko susisiekti su Saulės tyrimų zondu „Stereo-B“. Šis zondas buvo nutilęs 22 mėnesiams, beveik 2 metams.

Majų kalendoriaus paslaptis: civilizacija turėjo savo Koperniką (8)

Tikriausiai visi prisimena majų kalendorių, kuris baigėsi ties 2012-aisiais. Daug žmonių tada jaudinosi, kad tuo metu ištiks ir pasaulio pabaiga.

Vandenyno dugne – radinys: mokslininkai netiki, kad taip ilgai išsilaikė „sveikas“ (10)

Jūrų tyrinėtojai Kalifornijoje (Jungtinės Amerikos Valstijos) pradėjo Antrojo pasaulinio karo laikų lengvojo lėktuvnešio, kuris buvo paskandintas prie San Francisko maždaug prieš 65-erius metus, tyrimus.