Vikingų neva nubraižytas Šiaurės Amerikos žemėlapis - klastotė

 (19)

Šis žemėlapis 1965 metais, kai jį paskelbė Yale'io (Jeilio) universitetas, sukėlė tikrą sensaciją, jis buvo vertinamas daugiau kaip 20-čia mln. JAV dolerių (maždaug 70 mln. litų).

Žemėlapyje vaizduojamos žemės Šiaurės Amerikoje, kurias maždaug 1000-aisiais metais neva atrado du Islandijos vikingai -Leifas Erikssonas ir Bjarni Herjolfssonas. Tos žemės žemėlapyje pavadintos Marklandu ir Vinlandu.

"Vinlando žemėlapis tikriausiai yra vienas svarbiausių žemėlapių pasaulyje", - sakė Londono universiteto chemijos profesorius Robinas Clarkas, aiškindamas, kodėl ėmėsi savo tyrimo, kurio rezultatai trečiadienį bus paskelbti JAV savaitraštyje " Analytical Chemistry".

Rašalas žemėlapyje yra dviejų sluoksnių - ant gelsvo sluoksnio yra užteptas juodas.

Kai kurie mokslininkai dar 8-ojo dešimtmečio pradžioje abejojo žemėlapio autentiškumu ir teigė, kad jis gali būti XX amžiaus klastotė, kurią padarė viduramžių piešimo techniką išmanantis klastotojas.

Jie taip pat atkreipė dėmesį į gelsvajame sluoksnyje esantį gamtoje labai retai aptinkamos formos titano dvideginį, kuris buvo susintetintas tik 1923-iaisiais.

Šis klausimas vėl iškilo 1995-aisiais, kai Yale'o universitetas paskelbė, kad tas titano dvideginis galėjo susidaryti ir viduramžiais gaminant geležies turintį rašalą.

Tačiau R.Clarko komanda, kuri pirmoji ištyrė visą žemėlapį, o ne tik jo fragmentus, nustatė, kad minėtos formos titano dvideginio "aptikta tik rašalo linijose ir niekur daugiau, todėl jis tikriausiai yra sudėtinė geltonosios linijos dalis".

BNS
 
19
Registruoti (0) Anonimiški (19)
Parašykite savo komentarą
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Mokslas

NASA zondas užfiksavo raiškiausią žmonijos istorijoje nykštukinės planetos vaizdą (9)

2015 sausio mėn. 28 d. 17:35
Cereros vaizdas iš zondo Dawn
NASA nuotr.
NASA tarpplanetinis zondas „Dawn“ į Žemę atsiuntė kol kas pačių raiškiausių visų laikų nykštukinės planetos Cereros nuotraukų. Vaizdai užfiksuoti zondui esant 237 000 km atstumu nuo Cereros, sausio 25 dieną. Tiesa, netrukus šis kosminis aparatas pateiks dar gražesnių vaizdelių – tai bus pirmasis žmogaus pagamintas aparatas, aplankysiantis nykštukinę planetą, savo pranešime rašo NASA

Žiedų valdovė: atrasta milžiniška planeta su 30 žiedų ir Žemės dydžio mėnuliais (4)

2015 sausio mėn. 28 d. 15:03
Saturno žiedų sistema nuo vieno krašto ligi kito būtų per didelė ir į tarpą tarp Žemės ir Mėnulio netilptų. Tačiau Saturno žiedų sistema – juokas, palyginus su gigantiška žiedine sistema, kuri buvo atrasta ne taip toli Saulės sistemos. Astronomai atrado įspūdingą planetą, kurią juosia daugiau kaip 30 žiedų! Pastarieji tokie dideli ir tankūs, kad iš jų formuojasi Žemės dydžio mėnuliai.

Čeliabinsko meteorito fragmentas per du pastaruosius mėnesius „paaugo“ (98)

2015 sausio mėn. 28 d. 13:06
Įsivaizduokite, kad per du mėnesius jūsų svoris padidėja 32 kilogramais. Tikriausiai ne juokais supanikuotumėte. O kaip turėtų jaustus mokslininkai, kurie dviejų mėnesių skirtumu pasvėrę tą patį Čeliabinsko meteorito fragmentą nustatė būtent tokį svorių neatitikimą?

Atrasta seniausia žinoma žvaigždės su planetomis sistema (12)

2015 sausio mėn. 28 d. 12:41
Tarptautinė mokslininkų komanda atrado seniausią žinomą žvaigždės ir planetų sistemą, atsiradusią Visatos pradžioje. Nustatyta, kad aplink į Saulę panašią žvaigždę skrieja penkios Žemės dydžio planetos.

Alaus garbei pavadintas meteorito mineralas – laiko kapsulė

2015 sausio mėn. 28 d. 11:27
Karlsbergitas
Creative Commons
Atsektas Žemės atmosferos azoto kelias nuo besisukančio dulkių ir dujų disko, suformavusio mūsų planetų sistemą ir netgi galėjusio tiekti organinėse reakcijose dalyvavusį amoniaką. Visa tai sužinota iš Antarktidoje rasto meteorito, pavadinto populiarios alaus rūšies garbei.