Vikingų neva nubraižytas Šiaurės Amerikos žemėlapis - klastotė

 (19)

Šis žemėlapis 1965 metais, kai jį paskelbė Yale'io (Jeilio) universitetas, sukėlė tikrą sensaciją, jis buvo vertinamas daugiau kaip 20-čia mln. JAV dolerių (maždaug 70 mln. litų).

Žemėlapyje vaizduojamos žemės Šiaurės Amerikoje, kurias maždaug 1000-aisiais metais neva atrado du Islandijos vikingai -Leifas Erikssonas ir Bjarni Herjolfssonas. Tos žemės žemėlapyje pavadintos Marklandu ir Vinlandu.

"Vinlando žemėlapis tikriausiai yra vienas svarbiausių žemėlapių pasaulyje", - sakė Londono universiteto chemijos profesorius Robinas Clarkas, aiškindamas, kodėl ėmėsi savo tyrimo, kurio rezultatai trečiadienį bus paskelbti JAV savaitraštyje " Analytical Chemistry".

Rašalas žemėlapyje yra dviejų sluoksnių - ant gelsvo sluoksnio yra užteptas juodas.

Kai kurie mokslininkai dar 8-ojo dešimtmečio pradžioje abejojo žemėlapio autentiškumu ir teigė, kad jis gali būti XX amžiaus klastotė, kurią padarė viduramžių piešimo techniką išmanantis klastotojas.

Jie taip pat atkreipė dėmesį į gelsvajame sluoksnyje esantį gamtoje labai retai aptinkamos formos titano dvideginį, kuris buvo susintetintas tik 1923-iaisiais.

Šis klausimas vėl iškilo 1995-aisiais, kai Yale'o universitetas paskelbė, kad tas titano dvideginis galėjo susidaryti ir viduramžiais gaminant geležies turintį rašalą.

Tačiau R.Clarko komanda, kuri pirmoji ištyrė visą žemėlapį, o ne tik jo fragmentus, nustatė, kad minėtos formos titano dvideginio "aptikta tik rašalo linijose ir niekur daugiau, todėl jis tikriausiai yra sudėtinė geltonosios linijos dalis".

BNS
 
19
Registruoti (0) Anonimiški (19)
Parašykite savo komentarą
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Mokslas

Greičiausia mūsų galaktikos žvaigždė: 22 kartus greičiau už hipergreitąsias žvaigždes (3)

2015 kovo mėn. 6 d. 14:35
Greičiausia Paukščių Tako žvaigždė US 708 nesustabdomai skrieja lauk iš mūsų galaktikos. Per sekundę ji nušvilpia 12 tūkst. km – tai būtų apie 43 mln. km/val. Tai yra 22 kartus greičiau už greičiausius galaktikos šviesulius – hipergreitąsias žvaigždes. Kaip ši žvaigždė sugebėjo taip įsibėgėti? Arba... kas ją šitaip įgreitino?

Mokslininkai aptiko „Einsteino kryžių“, kurio ieškojo ištisus 50 metų (20)

2015 kovo mėn. 6 d. 12:38
Einsteino kryžius, nupieštas gravitacinio lęšio
NASA nuotr.
Tarptautinė mokslininkų grupė, pasinaudojusi „Hubble“ kosminiu teleskopu, pirmąkart nufotografavo iškart kelis tos pačios supernovos vaizdus, sukurtus gravitacinio lęšiavimo efekto. „Einsteino kryžiaus“ formą sudaro keturi tolimos supernovos atvaizdai, susidarę supernovos šviesai sklindant per tolimą galaktiką, esančią galaktikų spiečiuje tarp Supernovos ir Žemės, rašo physicsworld.com.

Prancūzijoje aptiktas „išskirtinis“ keltų princo kapas (2)

2015 kovo mėn. 6 d. 11:45
Prancūzijos Šampanės regione, Lavau priemiestyje, aptiktas, anot archeologų, „išskirtinis“ kapas, kuriame V a. p.m.e. veikiausiai buvo palaidotas keltų princas, rašo „Archaeology News Network“.

Atrasta planeta, kurios danguje pateka 4 saulės (3)

2015 kovo mėn. 6 d. 10:35
Taip menininko vaizduotėje atrodo Ari 30 žvaigždžių ir planetų sistema
NASA nuotr.
Dvigubi Tatuino planetos saulėtekiai, matyti legendiniuose „Žvaigždžių karuose“ – jau nebe stebuklas. Mat vos už 136 šviesmečių nuo Žemės astronomai Avino žvaigždyne atrado planetą 30 Ari, kurios danguje pateka ne 2, ne 3, o 4 saulės!

Etiopijoje aptiktos pirmojo žinomo žmogaus liekanos (31)

2015 kovo mėn. 5 d. 14:31
Etiopijos dykumoje atkasta nesuirusi 2,8 mln. metų senumo žandikaulio fosilija su 5 sveikais dantimis. Šis radinys žmonių gentį pasendino maždaug puse milijono metų, rašo naujienų agentūra „Reuters“.