Vikingų neva nubraižytas Šiaurės Amerikos žemėlapis - klastotė

 (19)

Šis žemėlapis 1965 metais, kai jį paskelbė Yale'io (Jeilio) universitetas, sukėlė tikrą sensaciją, jis buvo vertinamas daugiau kaip 20-čia mln. JAV dolerių (maždaug 70 mln. litų).

Žemėlapyje vaizduojamos žemės Šiaurės Amerikoje, kurias maždaug 1000-aisiais metais neva atrado du Islandijos vikingai -Leifas Erikssonas ir Bjarni Herjolfssonas. Tos žemės žemėlapyje pavadintos Marklandu ir Vinlandu.

"Vinlando žemėlapis tikriausiai yra vienas svarbiausių žemėlapių pasaulyje", - sakė Londono universiteto chemijos profesorius Robinas Clarkas, aiškindamas, kodėl ėmėsi savo tyrimo, kurio rezultatai trečiadienį bus paskelbti JAV savaitraštyje " Analytical Chemistry".

Rašalas žemėlapyje yra dviejų sluoksnių - ant gelsvo sluoksnio yra užteptas juodas.

Kai kurie mokslininkai dar 8-ojo dešimtmečio pradžioje abejojo žemėlapio autentiškumu ir teigė, kad jis gali būti XX amžiaus klastotė, kurią padarė viduramžių piešimo techniką išmanantis klastotojas.

Jie taip pat atkreipė dėmesį į gelsvajame sluoksnyje esantį gamtoje labai retai aptinkamos formos titano dvideginį, kuris buvo susintetintas tik 1923-iaisiais.

Šis klausimas vėl iškilo 1995-aisiais, kai Yale'o universitetas paskelbė, kad tas titano dvideginis galėjo susidaryti ir viduramžiais gaminant geležies turintį rašalą.

Tačiau R.Clarko komanda, kuri pirmoji ištyrė visą žemėlapį, o ne tik jo fragmentus, nustatė, kad minėtos formos titano dvideginio "aptikta tik rašalo linijose ir niekur daugiau, todėl jis tikriausiai yra sudėtinė geltonosios linijos dalis".

BNS
Registruoti (0) Anonimiški (19)
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Mokslas

Šiąnakt Saturnas bus didelis kaip niekada (4)

Naktį iš gegužės 22-sios į 23-ją astronomijos gerbėjai turėtų traukti teleskopus, nes žieduotasis Saturnas bus kaip niekada ryškus. Apie 2.00 valandą Grinvičo laiku (5val. ryto vietos laiku) Žemė atsidurs tarp Saulės ir Saturno. Toks dangaus kūnų išsidėstymas vadinamas opozicija, jos metu stebima planeta yra arčiausiame atstume nuo Žemės, dėl to geriau matoma ir ryškesnė.

Mokslo ir verslo suartinimui Lietuvoje – revoliucinė naujovė (2)

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA), atsakinga už inovacijų politikos įgyvendinimą Lietuvoje, mokslininkams, mokslo įstaigoms bei verslui pristato naują sistemą ir veiklos įrankį. Tai – elektroniniai mokslo vartai, kurie leis daug efektyviau vykdyti bei užsakinėti mokslinius tyrimus ir pristatyti juos užsienio rinkoms.

Kuo arčiau Cereros, tuo daugiau mįslių: šviesa iš tolimos planetos primena miesto žiburius (69)

NASA zondas „Dawn“ dar labiau priartėjo prie nykštukinės planetos Cereros ir Žemėn parsiuntė iš beprecedenčio artumo darytų Cereros paviršiaus fotografijų. Ne, gluminantys šviesuliai iš ten niekur nedingo. Ir nors šviesuliai nuotraukose matomi gerokai aiškiau, įminti jų mįslės tai nepadėjo. Veikiau priešingai: iš arčiau nufotografuotos ryškios šviesos dėmės mokslininkams užminė naujų mįslių. Beje, spustelėkite fotografiją ir įsižiūrėkite – ar tie šviesuliai neprimena iš orbitos matomų Žemės miestų žiburių naktį?

Ko tikėtis iš „Šlovės laboratorijos“ finalo? Dalyvių prisistatymas

Šį šeštadienį vyksiančiame nacionaliniame mokslo komunikacijos konkurso „Šlovės laboratorija“ finale dalyvauja dvylika entuziastingų jaunųjų mokslininkų. Pasitelkdami įdomias, tačiau plačiajai visuomenei suprantamas alegorijas ir originalius palyginimus finalistai varžysis dėl galimybės atstovauti Lietuvai tarptautiniame „Šlovės laboratorijos“ („FameLab“) finale Jungtinėje Karalystėje. Kviečiame susipažinti su dalyviais ir jų mokslo kryptimis.

„SpaceX“ krovininė kapsulė grįžta į Žemę (3)

JAV bendrovės „SpaceX“ nepilotuojama krovininė kapsulė „Dragon“ ketvirtadienį atsiskyrė nuo Tarptautinės kosminės stoties (TKS) ir pradėjo savo kelionę į Žemę, kur turėtų nukristi Ramiajame vandenyne prie Kalifornijos krantų, pranešė JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA).