Vikingų neva nubraižytas Šiaurės Amerikos žemėlapis - klastotė

 (19)

Šis žemėlapis 1965 metais, kai jį paskelbė Yale'io (Jeilio) universitetas, sukėlė tikrą sensaciją, jis buvo vertinamas daugiau kaip 20-čia mln. JAV dolerių (maždaug 70 mln. litų).

Žemėlapyje vaizduojamos žemės Šiaurės Amerikoje, kurias maždaug 1000-aisiais metais neva atrado du Islandijos vikingai -Leifas Erikssonas ir Bjarni Herjolfssonas. Tos žemės žemėlapyje pavadintos Marklandu ir Vinlandu.

"Vinlando žemėlapis tikriausiai yra vienas svarbiausių žemėlapių pasaulyje", - sakė Londono universiteto chemijos profesorius Robinas Clarkas, aiškindamas, kodėl ėmėsi savo tyrimo, kurio rezultatai trečiadienį bus paskelbti JAV savaitraštyje " Analytical Chemistry".

Rašalas žemėlapyje yra dviejų sluoksnių - ant gelsvo sluoksnio yra užteptas juodas.

Kai kurie mokslininkai dar 8-ojo dešimtmečio pradžioje abejojo žemėlapio autentiškumu ir teigė, kad jis gali būti XX amžiaus klastotė, kurią padarė viduramžių piešimo techniką išmanantis klastotojas.

Jie taip pat atkreipė dėmesį į gelsvajame sluoksnyje esantį gamtoje labai retai aptinkamos formos titano dvideginį, kuris buvo susintetintas tik 1923-iaisiais.

Šis klausimas vėl iškilo 1995-aisiais, kai Yale'o universitetas paskelbė, kad tas titano dvideginis galėjo susidaryti ir viduramžiais gaminant geležies turintį rašalą.

Tačiau R.Clarko komanda, kuri pirmoji ištyrė visą žemėlapį, o ne tik jo fragmentus, nustatė, kad minėtos formos titano dvideginio "aptikta tik rašalo linijose ir niekur daugiau, todėl jis tikriausiai yra sudėtinė geltonosios linijos dalis".

BNS
Registruoti (0) Anonimiški (19)
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Mokslas

Rusų krovinių kapsulė susijungė su kosmoso stotimi (22)

Rusijos nepilotuojama krovinių kapsulė sekmadienį sėkmingai susijungė su Tarptautine kosmoso stotimi (TKS) – po virtinės nesėkmingų ankstesnių aprūpinimo misijų.

Masinis gyvūnų rūšių nykimas: tokio nebuvo nuo dinozaurų laikų (34)

Prasidėjus masiniam gyvūnų nykimui, galime netekti ir tų, kurie mums gyvybiškai reikalingi, teigia Australijos nacionalinio universiteto profesorius Willas Steffenas. Skaičiuojama, kad per pastaruosius 40 metų pasaulyje išnyko pusė iki tol gyvenusių žinduolių, o Žuvinto biosferos rezervato direktorius Arūnas Pranaitis pastebi, kad nyksta net ir tie gyviai, kurie tikrai neturėtų.

Tiriama naujai susiformavusi Monako dydžio vulkaninės kilmės sala (15)

Japonijos pakrančių apsaugos tarnyba liepos 2 d. išsiuntė laivus tirti naujai susiformavusią apie 1 tūkst. kilometrų į Pietus nuo Tokijo nutolusią vulkaninės kilmės Nišinošimos salą.

NASA užfiksavo spalvingus Saulės pliūpsnius (9)

NASA Saulės dinamikos observatorija birželio 18 d. užfiksavo spalvingą lenktos formos Saulės pliūpsnį. NASA pateikiamais duomenimis, Saulės aktyvumo proveržis gali sukelti Žemės orbitoje esančių palydovų veikimo trikdžių.

Didžiosios pasaulio jėgos nerimauja: kas bus, jei karas persikels į kosmosą? (24)

Galbūt atrodo, kad kosmosas yra mažiausiai tikėtina vieta karui, nebent žiūrėtume Holivudo filmą. Tačiau pastaruoju metu Žemės orbita tampa vis pavojingesne ir vis labiau įtempta zona, rašo „The New York Times“.