Žmonių bendravimas – ne vien kalba. Bendravimas socialiniais ryšiais sujungia mažiausiai du asmenis su jų tikslais, interesais, patirtimis, socialiniais statusais, atliekamais vaidmenimis kasdieniame gyvenime. Todėl žmonių bendravimą nuolat analizuoja sociologai, psichologai, vadybininkai ir kt. mokslų atstovai, kurių domėjimosi sritis apima sąveiką tarp individų, jų grupių, bendruomenių ir visuomenių.
Žmonių bendravimas istoriškai kinta. Pavyzdžiui, ikimoderniose ir ankstyvos modernybės visuomenėse žmonių bendravimą lėmė socialinė diferenciacija, o palyginti žemas socialinio ir geografinio judrumo lygis lėmė kultūrinį homogeniškumą. Luomams būdingas savitas gyvenimo būdas ribojo įvairių luomų atstovų tarpusavio bendravimą. Įsigalint modernybei, bendravimą vis labiau reguliuoja įstatymai, atveriantys kelią atviresniam žmonių bendravimui.
Kaip knygoje „Modernusis socialinis konfliktas“ pastebi Ralfas Dahrendorfas, šiandien nebeliko socialinės diferenciacijos nulemtų žmonių bendravimo barjerų, tik galimybių ir prieinamumo klausimas. Kita vertus, socialinė diferenciacija ir hierarchija tebeegzistuoja, tik įgyja naujus pavidalus. Pavyzdžiui, daugiau galių įgyja politikai, valdininkai, aukšto lygio specialistai.
Pastaraisiais dešimtmečiais žmonių bendravimą lemia masinė migracija, informacinių komunikacijų technologijų plėtra, globalizacija. Mykolo Romerio universiteto sociologų atlikti tyrimai atskleidžia, kad masinė migracija pakoregavo net artimiausių žmonių bendravimą: lietuviai planuoja atostogas laikotarpiui, kuomet į užsienį išvykę uždarbiauti jų šeimos nariai grįžta atostogų į Lietuvą. Kitais atvejais kartu planuoja atostogas ne Lietuvoje. Pagrindinis tokios elgsenos tikslas – bendrauti su geografiškai nutolusiais artimaisiais. Kita vertus, informacinės komunikacinės technologijos šiandien leidžia geografiškai atitolusiems asmenims bendrauti nors ir kiekvieną dieną. Kartu kyla skaitmeninio raštingumo, interneto prieinamumo ir panašūs klausimai.
Bendravimas naudojant technologijas tapo atskira tyrėjų domėjimosi sritimi. Mobilieji telefonai, asmeniniai kompiuteriai, internetas, kitos skaitmeninės technologijos veikia socialinius ryšius. Šiandien žmonės gali bendrauti nepriklausomai nuo jų kasdienės situacijos, buvimo vietos arba socialinio statuso. Knygoje „Socialinis informacijos gyvenimas“ Johnas S. Braunas ir Paulas Duguidas pastebi, kad technologijos suteikia galių, išdildo ribas tarp socialinių statusų, vaidmenų, leidžia individui susikurti geidžiamą tapatybę, kuri nebūtinai atitinka jo arba jos tapatybę realiame gyvenime. Kita vertus, bendraudami socialiniuose tinkluose, individai galiausiai atsimuša į savo vienatvės sieną realiame gyvenime. Šie reiškiniai paplito prieš pastaruosius keturis dešimtmečius, tad yra labai nauji. Jie veikia socialinę sanklodą ir žmonių bendravimą.
Tai tik keletas aspektų, žmonių bendravimą atskleidžiančių kaip socialinį reiškinį, tampriai susietą su visuomenių istorine dinamika. Žmonijos istorija nėra linijinė – ji kupina netikėtų posūkių, staigių technologinių bei socialinio gyvenimo šuolių. Todėl šiuolaikinės žmonių bendravimo tendencijos nebūtinai išliks XXI a.
Daugiau apie tai sužinosite Mokslo festivalio paskaitoje „Kaip bendrausime „Erdvėlaivyje „Žemė“?, kuri įvyks rugsėjo 14 d. 15 val. Mykolo Romerio universiteto laboratorijų tinklo pastate (Didlaukio g. 55, 102 aud., Vilnius).
