Komanda savo rezultatus publikavo „Monthly Notices of the Royal Astronomical Society“.
Normali ir tamsioji materija visatą užpildo kaip putas primenanti struktūra, kur galaktikos išsidėsčiusios ant plonų sienelių tarp burbulų, ir susibūrusios į superspiečius. Burbulų vidus – atvirkščiai, yra praktiškai visai tuščias, jame praktiškai nėra jokios materijos.
Kompiuterine simuliacija modeliuodami gravitacijos poveikį milijonų tamsiosios materijos dalelių pasiskirstymui, mokslininkai rekonstravo visatos evoliuciją, įskaitant ir ankstyvąjį materijos susibūrimą, bei didžiosios struktūros formavimąsi.
Kitaip nei įprastose simuliacijose, kur visata plečiasi tolygiai, atsižvelgus į struktūrą, gautas modelis, kur skirtingi kosmoso regionai plečiasi skirtinga sparta. Tačiau vidutinė plėtimosi sparta atitinka dabartinius stebėjimus, kurie rodo bendrą greitėjantį plėtimąsi.
„Bendroji reliatyvumo teorija yra visatos evoliucijos supratimo pagrindas. Jos teisingumo nekvestionuojame; kvestionuojame pernelyg supaprastintų sprendinių teisingumą. Mūsų atradimas remiasi su bendruoju reliatyvumu derančia matematine prielaida, leidžiančia skirtingą erdvės plėtimąsi, ir rodo, kaip sudėtingų materijos struktūrų formavimasis keičia plėtimąsi. Šie klausimai anksčiau buvo ignoruojami, tačiau į juos atsižvelgus, plėtimąsi galima paaiškinti be jokios tamsiosios energijos“, - pridūrė vienas tyrimo autorių Dr. Laszlo Dobosas.
Jei šie rezultatai bus patvirtinti, tai gali rimtai paveikti visatos modelius ir fizikinių tyrimų kryptį.
Pastaruosius 20 metų astronomai ir fizikos teoretikai svarstė tamsiosios energijos prigimtį, bet ji taip ir liko neįminta paslaptimi. Šiuo nauju modeliu Csabai ir jo kolegos tikisi mažų mažiausiai pradėti aktyvius debatus.
