Tikėtina, kad visi esame marsiečiai

 (153)
Mokslininkai atranda vis daugiau ženklų, liudijančių, kad Žemės gyvybė kilo Marse, o į mūsų dabartinę planetą buvo pernešta meteorite, sakė Westheimerio Mokslo ir technologijos instituto (JAV, Florida) biochemikas Stevenas Benneris.
Meteorai
© Shutterstock nuotr.

Pasak mokslininko, kuris savo atradimus rugpjūčio 29 dieną pristatė Italijoje vykstančioje kasmetinėje Goldschmidt geochemijos konferencijoje, gyvybės atsiradimui be galo svarbi buvo oksiduota cheminio elemento molibdeno forma – jos labai labai seniai tikriausiai būta Marse, bet ne Žemėje, rašo space.com.

„Tik labai stipriai oksiduotas molibdenas galėjo padėti ankstyvam gyvybės susiformavimui. Tokios būsenos molibdeno gyvybės atsiradimo metu Žemėje negalėjo būti, nes prieš 3 mlrd. metų Žemės paviršiuje buvo labai mažai deguonies. Bet Marse jo buvo. Tai – dar vienas ženklas, kuris sustiprina galimybę, jog gyvybė į Žemę atkeliavo su meteoritu iš Marso, o ne gimė mūsų planetoje“, - tikina mokslininkas.

Organiniai junginiai yra visų gyvybės formų esminiai elementai, tačiau kad jie susidarytų ir kažką sukurtų, jiems reikalinga pagalba. Vien tik energija – šilumos ar šviesos pavidalu – organinių molekulių mišinį paverčia į dervos pavidalo medžiagą, - sakė S. Benneris.

Padėtį pataisyti gali oksiduotas molibdenas: jo arba boro pridėjimas į organinių junginių mišinį galėjo tapti gyvybės gimimo priežastimi, pridūrė mokslininkas.

„Neseniai atlikta Marso meteorito analizė parodė, kad Marse būta boro. O dabar tikime, kad šioje planetoje buvo ir oksiduotos molibdeno formos“, - aiškino S. Benneris.

Dar vienas argumentas, bylojantis gyvybės atsiradimo Marse naudai – tai tikimybė, jog visas ankstyvosios Žemės paviršius buvo padengtas vandeniu, o Marso paviršiuje kadaise buvo nemaži sausumos plotai. Borui, kuris šiuo metu randamas tik labai sausose Žemės vietose, būtų sunku pakankamai stipriai koncentruotis vandens pasaulyje, kuomet Žemėje turėjo susidaryti gyvybė.

Be to, pridūrė S. Benneris, vanduo pasižymi korozinėmis savybėmis RNR atžvilgiu, o ji, mokslininkų manymu, turėjo atsirasti pirmiau už DNR.

Daugelis mokslininkų mano, kad nors iki šiol Marse ir nesurasta jokių ženklų, kad toje planetoje egzistavo kažkokie gyviai, tikėtina, kad gyvybė iš Marso kažkokiu pavidalu atkeliavo į Žemę.

Kai kurie mikroorganizmai yra labai atsparūs nepalankiems aplinkos poveikiams ir galėjo išgyventi netgi tarpplanetinę kelionę po to, kai iš gimtosios planetos juos išsviedė susidūrimas su asteroidu. O orbitų dinamika rodo, kad uolienoms iš Marso atkeliauti į Žemę yra kur kas lengviau nei priešinga kryptimi.

Kad ir kokia būtų tikroji gyvybės gimtinė, S. Benneris džiaugiasi, kad ji apsistojo būtent Žemėje.

„Kokia bebūtų istorija, labai pasisekė, kad atsidūrėme čia, nes Žemėje aplinka be jokios abejonės yra palankesnė gyvybės palaikymui. Jeigu mūsų hipotetiniai protėviai iš Marso ir būtų likę toje planetoje, galbūt nebūtų kam pasakoti tokias istorijas“, - sakė mokslininkas.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Mokslas

VU profesoriui – prestižinė 2,5 mln. eurų dotacija (14)

Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro Biotechnologijos instituto profesoriui Sauliui Klimašauskui paskirta prestižinė, 2,5 mln. eurų siekianti Europos mokslo tarybos (EMT) dotacija patyrusiems mokslininkams (angl. European Research Council Advanced Grant). Tai pirmas kartas per dešimt Europos Komisijos finansuojamos programos gyvavimo metų, kai Lietuva gauna tokį įvertinimą.

Pavogta 3,67 mln. eurų vertės moneta milžinė (39)

Iš Berlyno Bodės muziejaus pirmadienį vagys pavogė auksinę 100 kilogramų sveriančią monetą, kurios nominalioji vertė – 1 mln. JAV dolerių (0,92 mln. euro).

Australijoje aptikta „be precedento daug“ dinozaurų pėdsakų (4)

Atokiame Australijos pakrantės regione buvo aptikta „be precedento daug“ – 21 skirtingo tipo – dinozaurų pėdsakų, pirmadienį pranešė mokslininkai, kurie tą vietovę praminė australų „Juros periodo parku“.

Šunis klonuojanti P. Korėjos bendrovė: jų nori augintinių netekę turtuoliai (1)

Dažnai pasigirsta pasakojimų apie mokslininkų svajones grąžinti kadaise išnykusias gyvūnų rūšis, pavyzdžiui, mamutus. Pasirodo, tai gali virsti tikrove.

Titano istorija: žvilgsnis į mums nepažįstamą pasaulį (3)

Balandį NASA erdvėlaivis „Cassini“ leisis į savo 126-ąją ir paskutinę misiją aplink Saturno palydovą Titaną.