Kinijos, Europos Sąjungos, Indijos, Japonijos, Rusijos, Pietų Korėjos ir Jungtinių Amerikos Valstijų atstovai pasirašė paktą, kuriuo užbaigė dešimtmetį derybų.
10 mlrd. eurų (34,5 mlrd. litų) vertės reaktorius bus pastatytas prie Cadarache miestelio Prancūzijos pietuose. Statybos turėtų prasidėti 2008 metais ir truks dešimtmetį. Iš pradžių vadintas „Tarptautiniu termobranduoliniu eksperimentiniu reaktoriumi“ (International Thermonuclear Experimental Reactor), dabar šis reaktorius bus vadinamas tiesiog ITER (išvertus iš lotynų kalbos – „kelias“).
Šiame reaktoriuje atomų branduoliai bus ne skaldomi, kaip yra paprastuose dabartiniuose atominiuose reaktoriuose, o jungiami.
Termobranduolinių reakcijų metu energija atpalaiduojama tuomet, kai lengvi atomų branduoliai – vandenilio izotopai deuteris ir tritis – jungiami tarpusavyje, taip sudarant sunkesnius atomų branduolius. Tačiau, siekiant, kad vyktų termobranduolinės reakcijos, būtina įkaitinti dujas iki temperatūrų, aukštesnių nei 100 000 laipsnių Celsijaus skalėje. O tai yra kur kas aukštesnė temperatūra nei Saulės centre.
Viena iš patraukliųjų termobranduolinių reakcijų pusių – nedidelis kuro poreikis. Energijos iš termobranduolinio reaktoriaus išsiskyrimas yra 10 milijonų kartų didesnis nei iš tipinių reakcijų – pavyzdžiui, iškastinio kuro deginimo.
Visgi projektą kritikuoja aplinkosaugininkų grupės (tokios kaip „Greenpeace“), tvirtinančios, kad didžiulė projekto kaina trukdys tinkamai finansuoti kitų alternatyvių energijos šaltinių tyrimus, nes nėra garantijos, kad kada nors bus atrastas efektyvus termobranduolinių reakcijų vykdymo ir gautos energijos panaudojimo metodas.
Prancūzijos prezidentas sakė, kad eksperimentinis reaktorius yra „ranka, ištiesta ateities kartoms“. Jei ITER lydės sėkmė, bus statomas prototipinis komercinis reaktorius, o jei ir šis dirbs sėkmingai, tai termobranduolinės technologijos pasklis visame pasaulyje.
ES išskirs pusę lėšų, reikalingų reaktoriaus statybai. Likusią pusę po lygiai finansuos kiti projekto dalyviai. Prie projekto vykdymo prisidės 400 mokslininkų,
Po daugelio metų derybų Japonija 2005 metais sutiko atsiimti savo paraišką vadovauti projektui mainais į 20 procentų reaktoriaus darbuotojų vietų, taip pat ir generalinio direktoriaus postą. Japonas inžinierius Kaname Ikeda dar lapkričio pradžioje buvo paskirtas vadovauti projektui.
Europos Komisijos prezidentas Jose Manuelis Barroso, taip pat dalyvavęs pasirašymo ceremonijoje, pavadino ją „esminiu įvykiu“ ir svarbiu žingsniu siekiant atrasti naujų energijos šaltinių, kurie nekeistų klimato.
