Šios pastaraisiais metais itin padidėjusios taršos padarinius atskleidžia migruojantys sparnuočiai, kaip pavyzdžiui, gandrai, gulbės, gegutės ar žąsys. Keliaudami paukščiai orientuojasi ne pagal dangaus šviesulius - saulę ar kitas žvaigždes. Frankfurto universiteto Zoologijos instituto mokslininkų pora Wolfgangas ir Roswitha Wiltschko nustatė, kad migruojantys paukščiai savo kelionių metu orientuojasi vidiniais „kompasais“. Kiekvieno sparnuočio kūne yra receptoriai, kurie reaguoja į Žemės magnetinį lauką. Naudodamas minėtus vidinius „kompasus“ paukštis nusistato savo kelionės kryptį. Tačiau kaip intensyvios žmogaus veiklos nuolat kuriamas elektromagnetinis laukas veikia paukščių orientaciją?
Oldenburgo universiteto profesorius Henrikas Mouritsenas su tyrėjų grupe pastebėjo, jog kiekvieną kartą sukuriamas dirbtinis elektromagnetinis triukšmas, t.y., stiprus elektromagnetinis laukas, laboratorijoje sutrukdydavo Europinėms liepsnelėms susiorientuoti erdvėje ir surasti kelią į kelionės tašką. Europinės liepsnelės prarasdavo orientaciją ir negalėdavo surasti kelio, kai aplinkoje buvo generuojamas stiprus elektromagnetinis laukas. Mokslininkai atskleidė, kad paukščių orientaciją erdvėje nulemia biologinės struktūros, kurios yra jautrios bet kokiems elektromagnetinio lauko pokyčiams.
Bayloro medicinos koledžo mokslininkai Le-Quing Wu ir J. Davidas Dickmanas parodė, kad balandžiai yra taip pat jautrūs magnetinio lauko pokyčiams. Atskiri neuronai balandžių smegenyse koduoja informaciją, kuri apibūdina magnetinio lauko kryptį, stiprumą ir poliariškumą. Remiantis tyrimais, spėjama, kad balandžiai galėtų turėti magnetinius jutiklius vienoje arba keliose kūno vietose: akyse, ausyse arba snape. Būtent šie organai yra itin jautrūs magnetinio lauko pokyčiams. Tarp mokslininkų vis dar vyksta nemažai diskusijų dėl magnetoreceptorių buvimo vietos ir veikimo mechanizmo. Pavyzdžiui, magnetoreceptorių egzistavimas snapuose nėra visų mokslininkų pripažįstamas faktas, nes dalis tyrinėtojų, pavyzdžiui, Molekulinės patologijos instituto studentas Christophas Danielis Treiberis su grupe tyrimais parodė, kad potencialūs magnetoreceptoriai yra ne kažkokios mistiškos snapo ląstelės, o paprasčiausios imuninės ląstelės – makrofagai.
Kas šiame ginče bebūtų teisus, elektromagnetinio lauko pokyčiai arba elektromagnetinis triukšmas trukdo paukščiams orientuotis aplinkoje, keliaujant po pasaulį. Žymus elektromagnetinio triukšmo padidėjimas didžiuosiuose pasaulio miestuose itin neigiamai veikia natūralią paukščių migraciją. O tai reiškia, jog kiekvieno mūsų kasdienis naudojimasis kompiuteriais, mobiliaisiais telefonai, planšetėmis ir televizoriais gali tapti paukščių ekologinės katastrofos priežastimi.
Šis straipsnis – tai dalis Britų tarybos inicijuoto mokslo komunikacijos projekto „Šlovės laboratorija“. Tai – tarptautinis konkursas, skirtas atrasti iškalbingiausius mokslo talentus, kurie sugebėtų paprastai ir įdomiai atsakyti net ir į sudėtingiausius klausimus apie mokslą.
