Televizija – migruojančių paukščių priešas?

 (31)
Pasibaigus darbo dienai, vakare daugelis krenta prie žydrųjų televizijos ekranų atsipalaiduoti ar sužinoti dienos aktualijas. Vargu, ar kuris to metu susimąsto apie kalbančios dėžutės poveikį. Televizorius kaip ir kiekvienas buitinis prietaisas skleidžia elektromagnetines bangas mus supančioje aplinkoje. Aišku, vienas televizorius didelės žalos nepridaro, nes jo kuriamas elektromagnetinis laukas nėra didelis, tačiau bendras efektas, kurį sukuria buityje ir pramonėje naudojami prietaisai, yra milžiniškos elektromagnetinės taršos šaltinis.
© Shutterstock nuotr.

Šios pastaraisiais metais itin padidėjusios taršos padarinius atskleidžia migruojantys sparnuočiai, kaip pavyzdžiui, gandrai, gulbės, gegutės ar žąsys. Keliaudami paukščiai orientuojasi ne pagal dangaus šviesulius - saulę ar kitas žvaigždes. Frankfurto universiteto Zoologijos instituto mokslininkų pora Wolfgangas ir Roswitha Wiltschko nustatė, kad migruojantys paukščiai savo kelionių metu orientuojasi vidiniais „kompasais“. Kiekvieno sparnuočio kūne yra receptoriai, kurie reaguoja į Žemės magnetinį lauką. Naudodamas minėtus vidinius „kompasus“ paukštis nusistato savo kelionės kryptį. Tačiau kaip intensyvios žmogaus veiklos nuolat kuriamas elektromagnetinis laukas veikia paukščių orientaciją?

Oldenburgo universiteto profesorius Henrikas Mouritsenas su tyrėjų grupe pastebėjo, jog kiekvieną kartą sukuriamas dirbtinis elektromagnetinis triukšmas, t.y., stiprus elektromagnetinis laukas, laboratorijoje sutrukdydavo Europinėms liepsnelėms susiorientuoti erdvėje ir surasti kelią į kelionės tašką. Europinės liepsnelės prarasdavo orientaciją ir negalėdavo surasti kelio, kai aplinkoje buvo generuojamas stiprus elektromagnetinis laukas. Mokslininkai atskleidė, kad paukščių orientaciją erdvėje nulemia biologinės struktūros, kurios yra jautrios bet kokiems elektromagnetinio lauko pokyčiams.

Bayloro medicinos koledžo mokslininkai Le-Quing Wu ir J. Davidas Dickmanas parodė, kad balandžiai yra taip pat jautrūs magnetinio lauko pokyčiams. Atskiri neuronai balandžių smegenyse koduoja informaciją, kuri apibūdina magnetinio lauko kryptį, stiprumą ir poliariškumą. Remiantis tyrimais, spėjama, kad balandžiai galėtų turėti magnetinius jutiklius vienoje arba keliose kūno vietose: akyse, ausyse arba snape. Būtent šie organai yra itin jautrūs magnetinio lauko pokyčiams. Tarp mokslininkų vis dar vyksta nemažai diskusijų dėl magnetoreceptorių buvimo vietos ir veikimo mechanizmo. Pavyzdžiui, magnetoreceptorių egzistavimas snapuose nėra visų mokslininkų pripažįstamas faktas, nes dalis tyrinėtojų, pavyzdžiui, Molekulinės patologijos instituto studentas Christophas Danielis Treiberis su grupe tyrimais parodė, kad potencialūs magnetoreceptoriai yra ne kažkokios mistiškos snapo ląstelės, o paprasčiausios imuninės ląstelės – makrofagai.

Kas šiame ginče bebūtų teisus, elektromagnetinio lauko pokyčiai arba elektromagnetinis triukšmas trukdo paukščiams orientuotis aplinkoje, keliaujant po pasaulį. Žymus elektromagnetinio triukšmo padidėjimas didžiuosiuose pasaulio miestuose itin neigiamai veikia natūralią paukščių migraciją. O tai reiškia, jog kiekvieno mūsų kasdienis naudojimasis kompiuteriais, mobiliaisiais telefonai, planšetėmis ir televizoriais gali tapti paukščių ekologinės katastrofos priežastimi.

Šis straipsnis – tai dalis Britų tarybos inicijuoto mokslo komunikacijos projekto „Šlovės laboratorija“. Tai – tarptautinis konkursas, skirtas atrasti iškalbingiausius mokslo talentus, kurie sugebėtų paprastai ir įdomiai atsakyti net ir į sudėtingiausius klausimus apie mokslą.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Mokslas

„Istorijos piliulės“: kuršiai (7)

Kuršo pusiasalis ir Kuršių marios – pavadinimai atsiradę tik vėliau. Tačiau kuršiai buvo viena iš karingiausių bei versliausių prekeivių genčių Lietuvos teritorijoje.

Stebuklai tiesiai iš jūsų šaldiklio. „Mokslo pelėse“ visa tiesa apie šaltį

Kol šiluma vis dar neskuba į mūsų kraštą, „Mokslo pelės“ padės jums įtikinti vaikus, kad dar ne laikas nusimesti šiltesnius drabužius. Ketvirtojoje šio DELFI TV edukacinio ciklo laidoje profesorius Grūdas ir jo asistentas Pelas paaiškins mažylimas, kas yra šaltis, kokius pavojus jis kelia, ir kokius stebuklus su juo galima daryti.

„Mokslo ekspresas“: ekstremalių lazerių metas

Kam bus naudojamas unikalus, ultradidelio intensyvumo lazeris, kurį ką tik sukūrė Lietuvos mokslininkai ir inžieriai? Jis iš keliauja į Vengriją, kurioje netrukus pradės veikti vienas iš Ekstremalios šviesos infrastruktūros (ELI) mokslo centrų.

„Istorijos piliulės“: seniausia kalba (4)

Ar lietuvių kalba yra viena iš seniausių pasaulio kalbų? Ne, ji nėra tokia sena kaip egiptiečių ar šumerų kalbos, tačiau lietuvių kalboje yra išlikę ypač daug senovinių formų.

Mokslininkų išvada: toksiškos dyzelio dalelės kaupiasi net tik plaučiuose (135)

Augant automobilių skaičiui pasaulyje, nenumaldomai didėja ir kietųjų dalelių kiekis ore. Nereikia nė sakyti, kad tai neigiamai veikia žmonių sveikatą, tačiau mokslininkai nustatė, kaip stipriai.