Sunku įsivaizduoti, kas nutiktų nelikus vorų

 (10)
Visi pasaulio vorai per metus kartu paėmus sudoroja nuo 400 iki 800 mln. tonų vabzdžių ir kitų mažų gyvių. Tai apskaičiavo Vokietijos, Švedijos ir Šveicarijos mokslininkai, praneša agentūra AFP.
Pholcidae genties voriukai
© Vida Press

Palyginimui: visi žmonės drauge per metus suvalgo apie 400 mln. tonų mėsos ir žuvies, rašo mokslininkai specializuotame žurnale „The Science of Nature".

Banginiai per metus suvirškina nuo 280 iki 500 mln. tonų maisto, o jūros paukščiai - 70 mln. tonų žuvies ir jūros gėrybių.

Atlikdami tyrimą, mokslininkai naudojosi 65 ankstesnių studijų rezultatais bei patys vykdė stebėjimus.

Jų išvados pabrėžia vaidmenį, kurį gamtoje vaidina vorai. Pirmiausiai miškuose ir pievose, kur gyvena daugiausiai vorų, jie užkerta kelią vabzdžių siautėjimui.

Vorai svarbūs ir kaip grobis.

„Nuo 8 000 iki 10 000 grobuonių ir parazitų minta vien tik vorais", - sakė Martinas Nyffeleris iš Bazelio universiteto.

Be to, aštuonkojai yra svarbi maždaug 3 000-5 000 paukščių rūšių valgiaraščio dalis.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Mokslas

Įspūdingi žinduoliai: jie gali išgyventi be deguonies (14)

Naujai atlikta studija parodė, kad mokslininkų jau kurį laiką pastebėti ir savo ištverme stebinantys plikieji smėlrausiai turi tokią ypatingą medžiagų apykaitos sistemą, kuri funkcionuoja be deguonies.

JAV astronautė pasiekė rekordą (7)

Astronautė Peggy Whitson pasiekė naują rekordą, nors jai jau priklauso du rekordai: ji yra daugiausiai kartų į atvirą kosmosą išėjusi moteris astronautė ir pirmoji moteris, du kartus vadovavusi Tarptautinei kosminei stočiai (TKS).

Mokslininkų situacija Lietuvoje nepavydėtina: atlyginimai vieni mažiausių ES (85)

Tūkstančiai demonstrantų daugelyje pasaulio šalių šeštadienį surengė mitingus, reikšdami paramą mokslui, piktindamiesi didėjančiu politikų puolimu prieš įrodymus ir mokslo išstūmimu iš politikos formavimo. Prie šio judėjimo Vilniuje prisijungė ir įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

„Mokslo ekspresas“: molekulinių mašinų konstruktoriai (3)

Mėgdžiodami gamtą, Lietuvos mokslininkai pirmieji suformavo dirbtines ląstelių membranas, kurios gali būti naudojamos kaip jutikliai greitai nustatyti įvairių ligų sukėlėjus arba genetinius defektus. Sugebėjimas valdyti fermentų aktyvumą ir kitas molekulines struktūras leidžia sukurti itin efektyvius skalbiamuosius miltelius ir struktūras, padedančias vaistų molekulėms pasiekti taikinį organizme.

Pasaulyje prasidėjo mitingai už mokslą (1)

Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje tūkstančiai žmonių šeštadienį reiškė paramą mokslui: tai buvo pirmieji iš daugiau kaip 500 visame pasaulyje suplanuotų mitingų, kuriuos išprovokavo susirūpinimas „alternatyvių faktų“ kilimu.