Šiukšlės nebesuvaldomos – patenka į mūsų maistą

 (72)
Pastebėtas dar vienas šiukšlėmis užterštas vandenynas -
Arkties vandenyne aptiktos 2 milžiniškos plastiko atliekų sankaupos ir tai dar ne viskas. Nesuirusį plastiką praryja žuvys, o galiausiai - ir mes.
© Shutterstock

Išmetamas plastikas galop patenka į vandenyną, tai žinoma jau gana seniai. Milžiniškos šiukšlių sankaupos plūduriuoja Ramiajame vandenyne ir povandeninės srovės plukdo jas link vakarinių Pietų Amerikos krantų.

Visiškai neseniai paaiškėjo, kad plastiko atliekomis gerokai užterštas ir Arkties vandenynas, kadaise laikytas mažiausiai civilizacijos nuniokota laukinės gamtos oaze.

Žurnale „Science Advances“ pasirodė straipsnis, kurio autoriai skelbia apie maždaug 300 mlrd. įvairių plastiko gaminių, plūduriuojančių Arkties vandenyno paviršiuje.

Daugelis plastiko šiukšlių iškilo iš vandenyno gelmių dėl termohalinės cirkuliacijos. Tai viso pasaulio vandenynų cirkuliacija, kurią lemia vandens druskingumas bei temperatūra.

Pasirodo, su šilto vandens srove iš Atlanto vandenyną į Arkties vandenyną atplaukia ir plastiko atliekos.

Dauguma plastikinių butelių, žaislų, maišelių ir plastikinių daiktų kaupiasi dviejose nuošaliose zonose prie rytinio Grenlandijos kranto ir Barenco jūroje, į šiaurę nuo Norvegijos ir Rusijos.

Šios plastikos sankaupos sparčiai didėja ir greitai ims konkuruoti su Ramiojo vandenyno plastiko šiukšlių sankaupomis.

Dėl žmogaus veiklos sukeltos klimato kaitos plonėja jūrą dengiantis ledas, o tai reiškia, kad mūsų dienomis lieka vis mažiau fizinių barjerų, galinčių sulaikyti atplaukiančių šiukšlių srovę.

Laikui bėgant veikiausiai pamatysime, kaip vietoje apsauginės vandenyno dangos išauga kelios salos iš plastikinių išsineštinio maisto dėžučių.

Arkties plastiko teršalai sudaro tik 3 proc. plūduriuojančių plastiko šiukšlių, likę plastiko atliekų procentai pasiskirstę po visus mūsų planetos vandenynų baseinus.

Tokios išvados padarytos po tyrimo šaltuose šiauriniuose vandenyse.

Tyrimui vadovavę Kadiso universiteto biologijos profesorius Andresas Cozaras Cabanasas sakė „The New York Times“ korespondentui esąs nustebintas savo komandos darbo rezultatų masto.

„Didėjant žmogaus veiklos mastams vis šiltėjančiame Arkties vandenyne ir susidarant vis didesniems plotams kauptis mikroplastikui, peršasi išvada, kad ateityje Arkties vandenynas gali būti užterštas plastiko atliekomis, – rašoma tyrėjų išvadose. – Dėl Arkties vandenyno ekosistemos unikalumo galimas plastiko atliekų antplūdis ypač kelia nerimą.“

Plastikas visiškai suyra maždaug per 450 metų, o iki tol jo dažnai netyčia praryja žuvys, kurias paskui valgome mes.

Kadangi kasmet vis daugiau plastiko šiukšlių patenka į vandenynus – apie 12,7 mlrd. kilogramų – tai reiškia, kad vis daugiau plastiko tampa mūsų raciono dalimi.

Kaip visada – kas kenkia aplinkai, kenkia ir mums.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Mokslas

„Ateivių megastruktūros“ žvaigždė vėl mirga: mokslininkai imasi paslapties (3)

Tai beveik užtikrintai ne ateiviai, bet Tabby žvaigždė ir vėl elgiasi labai keistai. Žvaigždė, sukėlusi milžinišką susidomėjimą 2015 rudenį – kai astronomas Jasonas Wrightas iškėlė mintį, kad keistasis mirgėjimas galėtų būti ateivių megastruktūros daromos įtakos rezultatas – ir vėl mirga.

Kinija išgavo „degųjį ledą“: rezultatus vadina revoliucingais (53)

Kinijos naftininkai pirmieji pasaulyje iš Pietų Kinijos jūros dugno išgavo „degųjį ledą“ — gamtinių dujų hidratą.

Jautriausias pasaulyje detektorius ėmėsi tamsiosios materijos: pirmieji rezultatai - daugiau nei įspūdingi (9)

„Tai - kol kas geriausias tamsiosios materijos paieškų rezultatas – ir mes dar tik pradėjome“, - taip „XENON1T", jautriausio tamsiosios materijos paieškų eksperimento, rezultatus komentavo mokslininkai vos 30 dienų trukusio veikimo.

Milžiniška skruzdėlių kolonija stebina savo sudėtingumu (16)

Kaip atrodo milžiniška skruzdėlių kolonija pavyko po to, kai į skruzdėlyną įpylus cemento ji sustingo į vientisą darinį. Mokslininkai taip pasielgė norėdami pamatyti skruzdėlių kolonijos kompleksiškumą ir vidinę struktūrą.

Paslaptingosios kvantinės fizikos naujovės duoda vis daugiau naudos (25)

Pirmą kartą kvantinės mechanikos istorijoje mokslininkai per atstumą perdavė juodai baltą paveikslėlį nesiųsdami jokių fizinių dalelių. Apie naujoves kvantinės fizikos srityje ir jų praktinę naudą pasakoja technologijų ekspertas, Robotikos mokyklos vadovas Paulius Briedis.