„Tiltas siūbavo tikrai stipriai, kai ėjau, negalėjau patikėti, kad tai vyksta. O žmonės sakė: „sustokite, dar bus baisiau“, bet aš net nenorėjau sustoti, pakako baisumo einant. Vis žiūrėjau, ar netrūko tilto danga, nes jis judėjo į šonus, į abi puses. Kai kurie žmones sakė, kad bijo ir ėjo atgal“, - DELFI pasakojo trečiadienio vakarą tiltu ėjusi vilnietė.

Ji sako bijojusi, kad tiltas sugrius.

„Žinome šį tiltą, mes jį vadiname Vingio parko tiltu, ir taip, jis kartais siūbuoja. Šiuo konkrečiu atveju subyrėjimo pavojaus nėra, bet žmonėms yra nemalonu, kai tiltas po kojomis ima siūbuoti“, - sako buvęs Vilniaus Gedimino technikos universiteto Tiltų katedros docentas ir projektavimo įmonės Tiltų ekspertų centro projektų vadovas Algirdas Notkus.

Tiesa, tilto siūbavimai yra nepageidaujamas reiškinys ir ne visada yra toks jau nepavojingas. Kartais tiltui įsiūbuoti nė nereikia žmonių.

„Yra atvejų, kai ne tilteliai, o didžiuliai tiltai JAV sugriuvo būtent dėl pavojingų svyravimų, kuriuos sukėlė vėjo gūsiai“, - priminė A. Notkus.

Pavyzdžiui, kai Londone buvo atidarytas Tūkstantmečio tiltas (angl. Millennium Bridge), A. Notkus sako, kad jis taip stipriai įsisiūbavo, kad net buvo dėl to uždarytas.

„Tiltas tiek siūbavo, kad žmonės stvėrėsi už turėklų, o kitą dieną jį uždarė ir statė papildomus įrenginius, kaip automobiliuose amortizatorius, vadinamus slopintuvus. Panaši situacija buvo ir Paryžiuje dėl tilto tarp Luvro ir Orsė muziejaus, kuris taip pat į šonus siūbuoja. Galima sakyti, kad Vilnius nenusileidžia ir turi tiltus kaip Londone ir Paryžiuje, tokius, kurie siūbuoja“, - šmaikštavo A. Notkus.

Kodėl siūbuoja?

Tai, kad Vingio parko tiltas siūbuoja, statybos ir inžinerijos profesionalams žinoma jau seniai. Šis tiltas buvo papildomai stiprintas ir suformuoti įtvirtinimai, kurie siūbavimą sumažina.

„Mano kolegos pasakojo, kad anksčiau tyčia merginas pagąsdindavo įsitverdami į siūbuojančio tilto turėklus ir mėgindami parodyti, kad jį dar labiau įsiūbuoja. Tai įvyksta dėl žmonių eisenos, nes kai eina minia, ji šiek tiek krypuoja į šonus, kaip antelės, tad tiltas pakliūna į pavojingą dažnių diapazoną, kuris sukelia rezonansą. Bet kalbant apie Vingio parko tiltą suirimo požiūriu, jo siūbavimas nėra pavojingas, tai dešimtoji dalis nuo jo atlaikomų įtempių. Bet jau senokai negirdėjau, kad tas tiltas svyruotų, matyt, buvo didelis koncertas“, - kalbėjo A. Notkus.

Toks svyravimas gali būti vadinamas horizontaliu arba bangos svyravimu, siekiant jį sumažinti turėtų būti ribojami žmonių srautai ant tilto.

Jis sako, kad kiti Vilniaus tiltai taip, kaip Vingio parko, svyruoti neturėtų, nebent tai kabantys beždžionių tilteliai. Tačiau paprastai, anot mokslininko, tilto siūbavimą lemia ne vienas faktorius, o keli, kurių vienas esminių – žmonių minia.

Paklaustas, ar dėl svyravimų įvyko Vilniaus pontoninio tilto tragedija 1975 m. balandį, kai juo pajudėjo žmonės po koncerto Sporto rūmuose, o tilto dalis nutrūko ir buvo nešama upės, A. Notkus sako, kad šios nelaimės priežastis buvo kita.

„Tuo atveju nebuvo įrengtos visos tilto atotampos ir jis buvo uždarytas, bet žmonės ėjo ir dalis tilto atitrūko. O buvo pavasaris, padidėjusi upės srovė ir pontoninį tiltą nunešė, pasuko. Buvo žmonių, kurie nuskendo“, - tragediją prisiminė jis.

Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto Statybinių konstrukcijų katedros vedėjas Mindaugas Augonis komentuoja, kad pagrindinė tilto svyravimo priežastis – minios žingsnio dažnis sutampa su tilto svyravimu ir įvyksta rezonansas.

„Jei tiltas siūbuoja nedaug, jis tikrai nesubyrės, - patikino M. Augonis. - Kai svyravimas artėja prie rezonanso, svyravimas didėja ir kyla pavojus. Jeigu svyravimas didėja, geriau neiti. Jeigu tiltu pravažiavo automobilis, tiltas pasiūbavo ir nusistovėjo, procesas nėra pavojingas.“

Jis sako, kad Lietuvoje masyvūs gelžbetoniniai tiltai siūbuoja rečiau, o pėsčiųjų tiltams toks reiškinys pasitaiko dažniau.

„Įsiūbuojami ne tik tiltai, pavyzdžiui, kai Kauno „Žalgirio“ arenoje šokinėja sirgaliai vienu ritmu, įsiūbuojamos tribūnos. Tai įvyksta ne nuo svorio, o nuo ritmo. Jeigu siūbavimas tęsis ilgesnį laiką jos gali ir sugriūti“, - kalbėjo M. Augonis.

Kitas tiltų siūbavimo būdas yra vertikalus, t.y. aukštyn žemyn, jis susiformuoja einant koja kojon tiltu ir dėl šios priežasties kareiviams, orkestrams negalima žygiuoti per tiltą.

„Jau nuo Antikos laikų žinoma, kad kareiviams žygiuojant tiltu, tiltai sugriūna“, - priminė A. Notkus.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (71)