Šiaurės ašigalyje esanti sėklų saugykla sulaukė rekordinės siuntos: ką tai reiškia

 (77)
Poliaratyje tarp Norvegijos ir Šiaurės ašigalio įsikūrusi Svalbardo pasaulinė sėklų saugykla neseniai gavo naują 50 tūkst. sėklų iš viso pasaulio siuntą. Naujajame siuntinyje yra ir sėklų iš karo draskomos Sirijos.
Svalbardo pasaulinė sėklų saugykla
© Scanpix

Ši siunta – dalis pastangų užtikrinti maisto įvairovę ateinančioms kartoms. Naujausioje siuntoje buvo ir dalis sėklų iš Sirijos, kuri prieš 2-jus metus buvo priversta dėl karo prašyti sėklų iš Svalbardo saugyklos, kad galėtų tęsti dalyvavimą Artimųjų Rytų žemės ūkio veislininkystės programoje, rašė wired.co.uk.

„Tai rodo, kad, nepaisant politinių ir ekonominių skirtumų kitose srityse, kolektyvinės pastangos išsaugoti augalų įvairovę ir užtikrinti pasaulinį maisto tiekimą ateičiai išlieka labai tvirtos“, – sakė „Crop Trust“ vykdomoji direktorė Marie Haga.

Svalbardo saugykloje saugoma daugybė augalų sėklų, siekiant užtikrinti maisto saugumą Žemėje. Šis neįtikėtinas statinys yra 130 metrų gylyje kalne ir buvo įrengtas siekiant apsaugoti augalų sėklas nuo branduolinio karo ar ligų. Tad nenuostabu, kad ši vieta liaudyje vadinama Paskutinio teismo dienos saugykla.

Pastaroji 50 tūkst. sėklų siunta yra didžiausia čia atvykusi siunta nuo 2008 metų, kai buvo įrengta ši saugykla, esanti už 800 mylių nuo Šiaurės ašigalio Norvegijai priklausančio Svalbardo saloje. Čia saugomi ir genetiniai duomenys sėklų, kurios saugomos dar 1700-yje bankų visame pasaulyje, rašė portalas news.com.au.

Nepaisant to, kad saugyklos statybas finansavo Norvegija, ją valdo tarptautinė organizacija „Crop Trust“. Šioje saugykloje kiekvienai šaliai skirta vieta, kur saugomos joms būdingų augalų sėklos.

Naujausioje sėklų siuntoje buvo sėklų iš tokių šalių, kai Beninas, Indija, Pakistanas, Libanas, Marokas, Nyderlandai, Jungtinės Valstijos, Bosnija ir Hercogovina, Baltarusija ir Didžioji Britanija.

Šiuo metu saugykloje saugojamas beveik vienas milijonas įvairių augalų sėklų iš beveik visų pasaulio šalių, net Šiaurės Korėjos. Tačiau nepaisant didžiulio sėklų skaičiaus, saugykloje dar yra daug vietos.

„Sėklų saugykloje gali tilpti 4,5 mln. rūšių sėklų. Vienai rūšiai tenka vidutiniškai 500 seklų, tad maksimali talpa – 2,5 mlrd. sėklų“, – nurodoma „Crop Trust“ interneto svetainėje.

Siekiant užkirsti kelia užsiteršimui, sėklų pavyzdžiai atkeliauja į salą didelėse dėžėse, kurios yra skenuojamos rentgeno spinduliais, siekiant įsitikinti, kad turinys yra saugus.

Sėklos taip pat griežtai saugomos: saugykloje įrengtos penkios durys su kodinėmis spintomis, kurias gali atidaryti tik keli žmonės pasaulyje. Be to, saugykla atidaroma tik 3-4 kartus per metus, kad į ją būtų įvežamos sėklos.

Optimalios sėklų saugojimo sąlygos – trisluoksnės folijos pakuotės ir 18 laipsnių šalčio temperatūra. Laimei, temperatūrines sąlygas galima pasiekti ir be elektros energijos. Jas užtikrina amžinasis įšalas ir stora uoliena.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Mokslas

Mėnulio dulkių maišelis parduotas aukcione už 1,8 mln. dolerių (2)

JAV astronauto Neilo Armstrongo per pirmąjį išsilaipinimą Mėnulyje surinktų Mėnulio dulkių bei smulkių akmenukų maišelis, kažkada vos neišmestas su šiukšlėmis, ketvirtadienį buvo parduotas už 1,8 mln. dolerių (1,57 mln. eurų) per aukcioną Niujorke, pranešė aukcionų namai "Sotheby's".

Išbuvo 69 dienas po žeme: ilgas buvimas tamsoje gadina regėjimą? (7)

Ar esate girdėję teiginį, kad kelias paras ar ilgiau tamsoje praleidęs žmogus susigadintų regėjimą ar net apaktų? Ar tai tiesa? Neskubėkite su atsakymais - tikrasis gali jus nustebinti.

Nauji atradimai rodo, kad Australijos žmonių istorija prasidėjo anksčiau, nei manyta (2)

Sprendžiant iš kirvių galvų ir girnapusių, rastų oloje Australijos šiaurėje, žmonės atkeliavo į šį žemyną prieš 65 000 metų, t. y. 18 000 metų anksčiau, nei manyta, rašoma tyrime.

Naujausias tyrimas: tiranozauras nemokėjo bėgioti (23)

Tiranozauras laikomas vienu iš baisiausių sutvėrimų, kada nors vaikščiojusių mūsų Žemėje. Pasirodo, jis ir temokėjo tik vaikščioti. Tyrėjai iš Mančesterio universiteto sako, kad naujausias kompiuterinis modelis parodo, kad tiranozauras dėl savo dydžio ir svorio fiziškai nesugebėjo bėgioti.

Astronomai aptiko „keistus signalus“ (41)

Astronomai teigia aptikę „keistus signalus“, sklindančius iš mažos, blausios žvaigždės už 11 šviesmečių nuo Žemės.