Šiai didikei pasaulinę šlovę pelnė bulvės

 (11)
Grafienė Eva Ekeblad, priklausiusi Švedijos didikų luomui, su užmoju domėjosi agronomija, tad nekeista, kad kaip tik ji ir išrado būdą, kaip iš bulvių pagaminti krakmolą, ir, galima sakyti, paklojo pamatus glitimo neturinčių kepinių pramonei, taip pat alkoholinių gėrimų, tokių kaip degtinė, namine degtine tituluojama samanė ir bulvių vynas, gamybai.
© DELFI montažas (Wikimedia Commons, Shutterstock nuotr.)

E. Ekeblad gimė Švedijoje 1724 metų liepos 10 d., taigi, pirmadienį jai būtų sukakę 293 metai. „Google“ ta proga įkėlė specialų jos garbei skirtą „Doodle“ paveikslėlį, rašo telegraph.co.uk.

Kas buvo E. Ekeblad?

Bene didžiausias E. Ekeblad išskirtinumas yra tas, kad ji buvo pirmoji moteris, priimta Karališkąją Švedijos mokslų akademiją. Tokia garbė jai teko už atradimus, kaip iš bulvių pagaminti miltus ir alkoholį.

Bulvės į Švediją buvo atvežtos 1658 metais, tačiau ištisą šimtmetį jomis galėjo mėgautis tik aristokratija. Įdomu tai, kad iki E. Ekeland atradimo jos nebuvo laikytos žmonėms vartoti tinkamu maistu – jomis buvo šeriami gyvuliai.

Visgi E. Ekeland šie stiebagumbiai pakankamai sudomino, tad ji, užsiauginusi nuosavų bulvių, ėmė su jomis eksperimentuoti. Entuziazmo jai suteikė nugirsta žinia apie Vokietijoje iš šių augalų gaminamus alkoholinius gėrimus. 1746 metais E. Ekeblad pagaliau išsiaiškino, kad šias tuo metu retas daržoves galima išvirti, sutrinti, o sudžiovintą gautą masę kuo puikiausiai sumalti ir gauti naujos rūšies miltus.

Būdama vos 24-erių metų išradingoji švedė pristatė savo atradimą Karališkąją Švedijos mokslų akademijai. Jis buvo įvertintas labai palankiai, bet užvis įstabiausia, kaip tokio įvertinimo iki E. Ekeblad nebuvo sulaukusi nė viena moteris. Jos atradimas padėjo išsikapstyti iš Švediją tuo metų ištikusios maisto stygiaus krizės: kadangi alkoholį buvo imta gaminti iš bulvių, tradicines grūdines kultūras buvo galima skirti vien maisto gamybai.

Atradimas buvo paskelbtas tuo metu, kai Švedija išgyveno nelengvas grūdų, tokių kaip avižos ir miežiai, stygiaus pasekmes. Šių rūšių grūdai buvo būtini šalies maisto ir alkoholio gaminių poreikiams patenkinti. Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad atradimas ne tik padėjo išbristi iš krizės, bet ir padidino šalyje suvartojamo alkoholio kiekį.

Vienu iš pagrindinių Švedijos maisto produktų bulvė tapo tik XIX a. pabaigoje. Maždaug tuo pat metu ši daržovė išpopuliarėjo ir Didžiojoje Britanijoje. Būtent tada prasidėjo ženklus ekonominis progresas, o neužilgo kilo tikras pramoninės perversmas.

E. Ekeblad mirė 1786 metais. Kitai moteriai patekti į Karališkąją Švedijos mokslų akademiją pavyko tik 1951-aisiais.

Kaip pasigaminti bulvių miltų

Visų prima, reikia turėti maždaug 4 kg bulvių. Iš tokio kiekio, kaip rašoma svetainėje „Real Foods“, pavyks pagaminti apie kilogramą miltų.

Bulves reikia nuskusti, išvirti ir sutrinti.

Sutrintą masę reikia tolygiai paskirstyti džiovyklėje ir palikti 12–20 valandų, kol pasišalins visa drėgmė.

Džiovintą bulvių košę reikia sudėti į trintuvą arba grūstuvą ir sumalti iki smulkių miltų.

Pasigamintus miltus būtina laikyti hermetiškame, oro nepraleidžiančiame inde.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Mokslas

Vienintelis kristalinės keramikos kūrėjas Lietuvoje: pavyko po metų bandymų (3)

„Menas su technologijomis arba kaprizinga vaizduotės, kūrybos ir chemijos dermė“, – taip keramikas Algimantas Patamsis apibūdina savo kūrinius, padengtus unikalia kristaline glazūra.

JAV pasmerkė „provokacinį“ Irano raketos bandymą (24)

Jungtinės Valstijos ketvirtadienį pasmerkė Irano palydovą iškelti galinčios raketos bandymą ir pareiškė, kad šis šalies žingsnis pakenkė regiono stabilumui bei veikiausiai pažeidė Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijas.

Astronomai apstulbę dėl amžiaus radinio (28)

Astronomai nustebo kai žvaigždėdaroje Paukščių Take rado tris skirtingo amžiaus žvaigždes, ir tai sukėlė abejonių dėl dabartinės mokslininkų nuomonės apie žvaigždžių formavimąsi.

Tiesa ar mitas: ar prieš valgį būtina nusiplauti rankas, jei maisto pirštais neliečiame (15)

Nuo mažens esame mokomi, kad rankas plauti yra būtina. Ypač prieš sėsdami valgyti visada kruopščiai plauname rankas, tikėdami, kad taip užkertame kelią ligoms. Bet ar tikrai? Skeptikai pastebi, kad rankomis jau seniai nebevalgome, o ir bakterijos mus pasiekia pačiais įvairiausiais būdais. Ar rankų plovimas prieš valgymą tikrai toks svarbus?

Kodėl globėjiškas požiūris į Žemę žmonėms gali būti pavojingas (30)

Kaip kosminė aplinka gali paveikti žmones, tyrinėja astronomai, bet patiems žmonėms reikia susirūpinti, kaip saugoti savo Žemę, tad 1968 m. astronautų padaryta nuotrauka „Tekanti Žemė“ buvo postūmis filosofiškai pažvelgti į mus supantį pasaulį.