Rutulius aptiko kameromis apsiginklavęs robotas, tyrinėjęs vieno iš dviejų visai neseniai atvertų kambarių grindis Teotihuacano miesto Plunksnotosios gyvatės šventykloje. Manoma, kad rastieji rutuliai yra bent 1800 metų senumo, jų skersmuo yra nuo 4 iki 13 centimetrų. Rutulių branduoliai yra iš molio ir kitų nežinomų organinių junginių, o paviršius padengtas piritu, dar vadinamu, „kvailių auksu“, todėl rutuliai atrodo padengti geltonu blizgančiu metalu.
Archeologai mano, kad rutuliai yra kokia nors ritualinė auka, mat šventykla naudojosi šventikai. Tačiau kol kas „niekas tikslai negali pasakyti funkcijos, mat atradimas yra beprecedentis“, - sakė tyrimuose dalyvaujantis archeologas Jorge Zavala.
Dabar mokslininkai atlieka rutulių ir kitų šventykloje buvusių radinių atvaizdų tyrimus norėdami geriau suvokti jų vaidmenis senovės actekų bendruomenėje. Be to, mokslininkai tikisi dar vertingesnių radinių prasibrovus giliau į šventyklą – galbūt netgi miesto valdovų palaikus.
