Saulės sistema turi kuo nustebinti: ilgametės misijos atradimai

 (10)
Cassini zondo misija, daugiau nei dešimtmetį tyrinėjusi Saturną, baigsis šių metų rugsėjį. Per praėjusį laiką padaryta daugybė atradimų, iš kurių vienas įdomiausių – Saturno metų laikų stebėjimas.
Cassini zondo misija, Saturnas

Planeta aplink Saulę apsisuka per 29 Žemės metus, taigi Cassini prie jos praleido maždaug pusmetį ir matė, kaip į šiaurės pusrutulį ateina pavasaris ir vasara.

Vienas iš esminių pokyčių tarp metų laikų matomas ties ašigaliais. Ypač jis aiškus nuotraukose, darytose maždaug ties lygiadieniu.

Šiaurės pusrutulyje esantis šešiakampis sūkurys labai ryškus, o pietuose – išskydęs. Greičiausiai taip yra dėl aerozolių, kurie formuojasi vasaros metu ir užstoja gilesnių atmosferos sluoksnių vaizdą.

Šiaurės pusrutulyje kol kas aerozoliai dar nesusiformavo, bet gali būti, kad kažkokius pokyčius pamatysime net per artimiausius keletą mėnesių.

Tai leistų labai gerai patikrinti šią aerozolių teoriją. Šiuo metu šiaurės pusrutulis persirito per vidurvasarį (2016 m. pabaigoje), taigi vasaros karščiai vis dar kepina šiaurės ašigalį.

Misijos pabaigoje Cassini užsiima akrobatiniais triukais – nardo šalia ir pro Saturno žiedus. Beprecedentiškai detali informacija apie jų savybes leis tirti ne tik Saturną, bet padės suprasti ir kitas žieduotas planetas, tokias kaip Uranas.

Urano žiedai aptikti visai atsitiktinai 1977-aisiais metais, vėliau juos užfiksavo pro šalį skrendantis Voyager 2. Vėliau Urano žiedai stebėti tik iš Žemės, naudojant Hablą ir panašius teleskopus. Jie atskleidė įvairius netolygumus žieduose, bet kas juos sukelia, kol kas nežinome.

Duomenys apie Saturno žiedų judėjimą ir įvairius svyravimus greičiausiai bus pritaikomi ir Urano žiedams tyrinėti.

"Konstanta 42"
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Mokslas

Astronautai penktadienį eina į atvirą kosmosą nuo 12.30 val. tiesiogiai (33)

Du astronautai, prancūzas ir amerikietis, penktadienį turi išeiti iš Tarptautinės kosmoso stoties (TKS) į atvirą kosmosą ir atlikti orbitinės laboratorijos modernizavimo darbus rengiantis būsimų įgulų atvykimui.

Istorija, kuri iki šiol kelia konfliktus (49)

Lenkijoje atidarytas vyriausybės ir istorikų konflikto epicentre esantis Antrojo pasaulinio karo muziejus.

Kaip iš reklamos: sukurta žaibo greitumu teršalus surenkanti medžiaga (4)

Rodos laikas, kai į aplinką išsilieję teršalai reiškia ne ką kitą kaip tik katastrofą, pagaliau praeityje. Mokslininkai sukūrė kempinę primenančią medžiagą, galinčią absorbuoti iki 90 proc. savo pačios svorio teršalų. O tai, kaip greitai šis procesas vyksta, tiesiog užburia, ir demonstracinį video norisi žiūrėti dar ir dar kartą.

Elektros rijikai: nenaudojami išpučia jūsų sąskaitas (72)

Atrodo, jei prietaiso nenaudojate, jis elektros „nevalgo“, deja, tai – netiesa. Net toks nekaltas daiktas, kaip elektros lizde paliktas telefono kroviklis, kuris nekrauna telefono, elektrą naudoja.

Eksperimentas: kas nutinka po žemės drebėjimo (5)

Žemės drebėjimai pražūtingi patys savaime, tačiau ne ką mažesnę žalą vėliau gali padaryti ir jų paveiktas dirvožemis. Puraus, suslėgto grunto ir smėlio mišinys – ideali kombinacija leidžianti žemės paviršiui transformuotis į šį tą siurrealaus.