Saulės sistema turi kuo nustebinti: ilgametės misijos atradimai

 (10)
Cassini zondo misija, daugiau nei dešimtmetį tyrinėjusi Saturną, baigsis šių metų rugsėjį. Per praėjusį laiką padaryta daugybė atradimų, iš kurių vienas įdomiausių – Saturno metų laikų stebėjimas.
Cassini zondo misija, Saturnas

Planeta aplink Saulę apsisuka per 29 Žemės metus, taigi Cassini prie jos praleido maždaug pusmetį ir matė, kaip į šiaurės pusrutulį ateina pavasaris ir vasara.

Vienas iš esminių pokyčių tarp metų laikų matomas ties ašigaliais. Ypač jis aiškus nuotraukose, darytose maždaug ties lygiadieniu.

Šiaurės pusrutulyje esantis šešiakampis sūkurys labai ryškus, o pietuose – išskydęs. Greičiausiai taip yra dėl aerozolių, kurie formuojasi vasaros metu ir užstoja gilesnių atmosferos sluoksnių vaizdą.

Šiaurės pusrutulyje kol kas aerozoliai dar nesusiformavo, bet gali būti, kad kažkokius pokyčius pamatysime net per artimiausius keletą mėnesių.

Tai leistų labai gerai patikrinti šią aerozolių teoriją. Šiuo metu šiaurės pusrutulis persirito per vidurvasarį (2016 m. pabaigoje), taigi vasaros karščiai vis dar kepina šiaurės ašigalį.

Misijos pabaigoje Cassini užsiima akrobatiniais triukais – nardo šalia ir pro Saturno žiedus. Beprecedentiškai detali informacija apie jų savybes leis tirti ne tik Saturną, bet padės suprasti ir kitas žieduotas planetas, tokias kaip Uranas.

Urano žiedai aptikti visai atsitiktinai 1977-aisiais metais, vėliau juos užfiksavo pro šalį skrendantis Voyager 2. Vėliau Urano žiedai stebėti tik iš Žemės, naudojant Hablą ir panašius teleskopus. Jie atskleidė įvairius netolygumus žieduose, bet kas juos sukelia, kol kas nežinome.

Duomenys apie Saturno žiedų judėjimą ir įvairius svyravimus greičiausiai bus pritaikomi ir Urano žiedams tyrinėti.

"Konstanta 42"
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Mokslas

Šveicarijoje sukurtas pigus universalus robotas-origamis

Moduliniai robotai sudaryti iš daugybės atskirų tarpusavyje sąveikaujančių mažyčių mechanizmų. Vienintelis šių robotų trūkumas tas, jog dažniausiai jie sunkūs, griozdiški, sudėtingai pagaminami ir eksploatuojami. Robotai-origamiai nuo jų skiriasi tuo, jog pastaruosius sudaro vienas vienintelis mechanizmas, galintis įgauti reikiamą formą. Tiesa, juos riboja dydis ir konfigūracijos algoritmai.

Mokslininkai sukūrė daugkartinio naudojimo popierių (7)

Mokslininkai iš Kalifornijos sukūrė daugkartinio naudojimo popierių. Įdomu tai, kad jame rašoma ne rašalu, o šviesa.

Įspūdingas marsaeigis įkvėps žmones keliauti po Raudonąją planetą (17)

NASA pristato koncepcinį įspūdingo dizaino marsaeigio, skirto keleiviams gabenti, modelį. Kosmoso agentūros atstovai viliasi, kad šis projektas įkvėps žmones vis rimčiau svarstyti tarpplanetinių kelionių galimybes.

Tarptautinėje kosmoso stotyje skraidantis dronas atsiuntė pirmuosius vaizdus (5)

Pristatome jums „Int-Ball“ – kamera aprūpintą droną robotą, šiuo metu esantį Tarptautinėje kosmoso stotyje. Šį mažylį nuotoliniu būdu valdo Žemėje esančios Japonijos kosmoso agentūros JAXA inžinieriai.

Povandeninis filmavimas padėjo mokslininkams ištirti kuprotojo banginio pelekų darbą (1)

Stanfordo universiteto mokslininkai pagaliau išsiaiškino, kam iš tiesų kuprotiesiems banginiams reikalingi pelekai. Anksčiau buvo manyta, kad šios galūnės padeda milžiniškiems gyvūnams manevruoti.