Rusija taupo: apkarpė išlaidas skrydžiui į kosmosą

 (39)
Baikonūro kosmodromo Kazachstane ketvirtadienį pakilo erdvėlaivis „Sojuz“, skraidinantis rusą ir amerikietį.
Baikonuro kosmodromas, Baltic Clipper nuotr.
© Bendrovės archyvas

Šis skrydis – pirmasis per daugiau kaip dešimtmetį, kai į Tarptautinę kosminę stotį (TKS) keliauja tik du astronautai.

Erdvėlaivis „Sojuz MS-04“, skraidinantis rusų kosmonautą veteraną Fiodorą Jurčichiną ir NASA astronautą naujoką Jacką Fischerį, pakilo į giedrą dangų 7 val. 13 min. Grinvičo (10 val. 13 min. Lietuvos) laiku.

Paprastai į TKS skrenda erdvėlaiviai su trijų narių įgulomis.

Tačiau Rusijos kosmoso agentūra „Roskosmos“ praėjusiais metais pranešė, kad šįkart į TKS skris tik 2 kosmonautai, nes buvo nutarta apkarpyti išlaidas prieš naujo modulio, išplėsiančio rusų sektorių orbitinėje laboratorijoje, įrengimą 2017-ųjų pabaigoje arba 2018-ųjų pradžioje.

Pastarąjį kartą dviejų žmonių įgula į TKS buvo išskraidinta 2003 metų balandį. Tąkart į kosminę stotį iškeliavo rusas Jurijus Malenčenka ir amerikietis Edwardas Lu.

F.Jurčichinas ir J.Fischeris stotyje praleis penkis mėnesius.

Jų erdvėlaivis turėtų susijungti su TKS praėjus maždaug šešioms valandoms nuo skrydžio pradžios.

Amerikietis ir rusas prisijungs prie ten dirbančių NASA astronautų Peggy Whitson ir Shane'o Kimbrough, taip pat Europos kosmoso agentūros (ESA) astronauto prancūzo Thomas Pesquet.

Emocingame interviu su televizija NASA TV 43 metų buvęs JAV oro pajėgų pilotas J. Fischeris sakė, kad skrisdamas į kosmosą „galvosiąs apie tėtį“.

J. Fischeris sakė, kad nuo vėžio miręs tėvas skatindavo jį siekti savo svajonės tapti astronautu.

58 metų F. Jurčichinas per keturias misijas TKS kosmose jau yra praleidęs 537 dienas – ilgiau nei bet kuris amerikiečių astronautas.

Visgi ilgiausios darbo kosmose trukmės rekordas priklauso jo tėvynainiui Genadijui Padalkai, išbuvusiam orbitoje iš viso 879 dienas.

TKS laboratorija yra retas amerikiečių ir rusų tarptautinio bendradarbiavimo pavyzdys. Ji nuo 1998 metų skrieja aplink Žemę maždaug 28 tūkst. km per val. greičiu.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Mokslas

„Mokslo ekspresas“: molekulinių mašinų konstruktoriai (3)

Mėgdžiodami gamtą, Lietuvos mokslininkai pirmieji suformavo dirbtines ląstelių membranas, kurios gali būti naudojamos kaip jutikliai greitai nustatyti įvairių ligų sukėlėjus arba genetinius defektus. Sugebėjimas valdyti fermentų aktyvumą ir kitas molekulines struktūras leidžia sukurti itin efektyvius skalbiamuosius miltelius ir struktūras, padedančias vaistų molekulėms pasiekti taikinį organizme.

Pasaulyje prasidėjo mitingai už mokslą (1)

Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje tūkstančiai žmonių šeštadienį reiškė paramą mokslui: tai buvo pirmieji iš daugiau kaip 500 visame pasaulyje suplanuotų mitingų, kuriuos išprovokavo susirūpinimas „alternatyvių faktų“ kilimu.

Įvyko žygis už mokslą: prieš acto garinimą, binto rūkymą ir kitas nesąmones (41)

Balandžio 22 d., Pasaulinę žemės dieną, pasaulio ir Lietuvos mokslininkai pakilo į Žygį už mokslą (angl. March for Science). Jo tikslas atkreipti į mokslo žinias, jų svarbą bei priminti, kad melaginga informacija dažnai yra interpretuojama kaip mokslo žinios, nors to galima išvengti.

16 metų vykdyto tyrimo išvada: paneigtas nutukimo paradoksas (41)

Aptukusiems ir nutukusiems suaugusiems žmonėms labiau negu tiems, kurių svoris laikomas normaliu, gali grėsti ankstyva mirtis, su neseniai atlikto tyrimo išvadomis mokslo naujienų portale livescience.com supažindina žurnalistė Rachael Rettner.

Mokslininkai kviečia eiti kartu už mokslą rytoj 14 val. (11)

Pasaulinę Žemės dieną – 2017 m. balandžio 22 d. – pasaulio ir Lietuvos mokslininkai kyla į Maršą už mokslą (angl. March for Science). Ši taiki akcija yra pirmasis globalaus judėjimo, skelbiančio gyvybiškai svarbią mokslo reikšmę mūsų sveikatai, saugumui, ekonomikai ir valdymui, žingsnis.