Rusija taupo: apkarpė išlaidas skrydžiui į kosmosą

 (39)
Baikonūro kosmodromo Kazachstane ketvirtadienį pakilo erdvėlaivis „Sojuz“, skraidinantis rusą ir amerikietį.
Baikonuro kosmodromas, Baltic Clipper nuotr.
© Bendrovės archyvas

Šis skrydis – pirmasis per daugiau kaip dešimtmetį, kai į Tarptautinę kosminę stotį (TKS) keliauja tik du astronautai.

Erdvėlaivis „Sojuz MS-04“, skraidinantis rusų kosmonautą veteraną Fiodorą Jurčichiną ir NASA astronautą naujoką Jacką Fischerį, pakilo į giedrą dangų 7 val. 13 min. Grinvičo (10 val. 13 min. Lietuvos) laiku.

Paprastai į TKS skrenda erdvėlaiviai su trijų narių įgulomis.

Tačiau Rusijos kosmoso agentūra „Roskosmos“ praėjusiais metais pranešė, kad šįkart į TKS skris tik 2 kosmonautai, nes buvo nutarta apkarpyti išlaidas prieš naujo modulio, išplėsiančio rusų sektorių orbitinėje laboratorijoje, įrengimą 2017-ųjų pabaigoje arba 2018-ųjų pradžioje.

Pastarąjį kartą dviejų žmonių įgula į TKS buvo išskraidinta 2003 metų balandį. Tąkart į kosminę stotį iškeliavo rusas Jurijus Malenčenka ir amerikietis Edwardas Lu.

F.Jurčichinas ir J.Fischeris stotyje praleis penkis mėnesius.

Jų erdvėlaivis turėtų susijungti su TKS praėjus maždaug šešioms valandoms nuo skrydžio pradžios.

Amerikietis ir rusas prisijungs prie ten dirbančių NASA astronautų Peggy Whitson ir Shane'o Kimbrough, taip pat Europos kosmoso agentūros (ESA) astronauto prancūzo Thomas Pesquet.

Emocingame interviu su televizija NASA TV 43 metų buvęs JAV oro pajėgų pilotas J. Fischeris sakė, kad skrisdamas į kosmosą „galvosiąs apie tėtį“.

J. Fischeris sakė, kad nuo vėžio miręs tėvas skatindavo jį siekti savo svajonės tapti astronautu.

58 metų F. Jurčichinas per keturias misijas TKS kosmose jau yra praleidęs 537 dienas – ilgiau nei bet kuris amerikiečių astronautas.

Visgi ilgiausios darbo kosmose trukmės rekordas priklauso jo tėvynainiui Genadijui Padalkai, išbuvusiam orbitoje iš viso 879 dienas.

TKS laboratorija yra retas amerikiečių ir rusų tarptautinio bendradarbiavimo pavyzdys. Ji nuo 1998 metų skrieja aplink Žemę maždaug 28 tūkst. km per val. greičiu.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Mokslas

Naujojoje Zelandijoje išbandyta raketa pasiekė kosmosą, bet ne orbitą

Kalifornijoje įsikūrusi bendrovė „Rocket Lab“ ketvirtadienį paskelbė sėkmingai išbandžiusi savo sukonstruotą raketą nešėją, startavusią iš aikštelės Naujojoje Zelandijoje, nors raketa ir nepasiekė orbitos, kaip tikėtasi.

Žmonės keičia kosmoso orus (14)

Tai, kad žmonės keičia Žemės paviršių, tikrai jokia naujiena. Ar tai būtų žemdirbystė ir miestų statyba, ar klimato kaita ir paliekami ilgalaikiai pėdsakai uolienose, mūsų poveikis gimtajai planetai yra labai platus ir įvairialypis. Ir toks didelis, kad kai kurie geologai siūlo įvesti naują geologinę epochą – antropoceną (Anthropocene). O dabar aptikta įrodymų, kad žmonijos veikla turi poveikį net ir kosmoso orams.

Kaip juokiasi kutenama žiurkė? (14)

„Kutenimas – viena plačiausių ir mokslininkams sunkiausiai suprantamų temų“, – teigia Merilando universiteto (JAV) neuromokslininkas Robertas Provine`as, daugelį metų nagrinėjantis tokius reiškinius kaip kutulys, žagsulys, žiovulys ir net bezdulys. Kodėl iš visų jų išskirtinas būtent kutulys, portale bbc.com aptaria mokslo apžvalgininkas Joshas Gabbatissas.

Tarptautinėje kosminėje stotyje - skubus remontas (3)

Tarptautinės kosmoso stoties ekipažui teko imtis skubių remonto darbų. Laimei, jie pasibaigė sėkmingai.

Augalai girdi: veganus tai gali pašiurpinti (48)

Dažnai įsivaizduojame, kad augalai yra primityvūs ir visai nieko nejaučiantys organizmai. Tačiau gali būti, kad ši nuomonė apie juos yra net labai klaidinga. Mokslininkai išsiaiškino, kad augalai stengiasi išgirsti, kur yra vanduo, ir savo šaknis nukreipia būtent į tą pusę. Kaip augalai gali girdėti? Ar tiesa, kad jie girdi, kai juos kas nors valgo?