Nuffieldo bioetikos taryba gilinasi į biologinę DNR keitimo sistemą (CRISPR). Mokslininkai mano, kad CRISPR gali daryti radikalų poveikį įvairioms sritims, pradedant ligų prevencija ir baigiant maisto saugumu.
Nuffieldo tarybos narių teigimu, etinių klausimų aptarimas šiuo metu galėtų prisidėti prie naujosios technologijos suvokimo visuomenėje, rašo BBC.
Profesorius Johnas Dupre, einantis Nuffieldo bioetikos tarybos pirmininko pareigas, dirba genų inžinerijos pritaikymo gyvūnų pasauliui srityje. „Vykdant galimos transformacinės technikos projektą itin svarbu kuo anksčiau įtraukti etinių ir reglamentavimo klausimų aptarimą“, – neabejoja jis.
Genų inžinerija
Beveik visos bet kokio gyvo organizmo ląstelės turi DNR – molekulės tipą, perduodamą vienos kartos kitai. Genomas – tai pilna DNR eilė. Genų inžinerija – tai sąmoningas gyvos ląstelės pasirinktos DNR eilės pakeitimas. DNR eilė išardoma, o tada natūralūs ląstelių taisymo mechanizmai atkuria išardytas gijas.
Ateities galimybės
J. Dupre CRISPR apibūdina kaip navigaciją naudojant žirkles, mat siekiant tiksliai suskaidyti DNR naudojami baltymai.
Visgi kyla klausimas dėl žmonėms sukeliamų pasekmių, tokių kaip galimas nenumatytas DNR pakeitimas ir poveikis būsimoms kartoms.
Nerimą kelia ir tai, ar tyrimo rezultatai nebus taikomi kombinuojant pageidaujamas genetines savybes, užuot atlikus tik ligų prevenciją.
„Galimybė pakeisti žmogaus genomą siejama su ypač pažangiomis technologijomis, leisiančiomis atlikti kol kas neįmanomas procedūras, pavyzdžiui, pakeitus tam tikras embriono stadijos vaisiaus genetines savybes gali pavykti užkirsti kelią sunkioms ir gyvybei pavojingoms ligoms“, – sako tarybos „Nuffield Council“ žmogaus reprodukcinio klonavimo tyrimams vadovaujanti profesorė Karen Yeyng.
Jungtinėje Karalystėje ir daugelyje kitų šalių dar teks nueiti ilgą šių procedūrų įteisinimo kelią.
Gerai bent tiek, kad pripažįstama, kokias didžiules galimybes atveria ši mokslo šaka. Be to, nuolat svarstoma, kaip būtų galima įrodyti, kad šiandien nubrėžtas tikslas yra teisingas.
Tarybos pateiktoje ataskaitoje nurodoma, kad paveldimų genetinių ligų tyrimų prevencija ir iš gyvulių mėsos gaminamų maisto produktų gamybos skatinimas yra du klausimai, kuriuos būtina kruopščiai išnagrinėti etiniu požiūriu.
Problema buvo iškelta 2015-aisiais metais, kai Kinijos mokslininkai pakoregavo ligą sukeliantį pakitusį geną ir taip užkirto kelią ligos vystymuisi. Atliekant eksperimentą buvo naudojami galimybės išgyventi nebeturintys embrionai.
Jungtinės Karalystės žmogaus vaisingumo ir embrionų tyrimo organizacija HFEA šių metų vasario mėnesį išdavė licenciją, leidžiančia Jungtinėje Karalystėje vykdyti embriono genomo keitimo procedūras.
