Rentgeno tyrimas atskleidė, kad 16 amžiaus paveiksle pavaizduota ne tik karalienė

 (9)
Johnas Dee yra vienas paslaptingiausių ir prieštaringiausiai vertinamų veikėjų mokslo istorijoje.
Henry Gillard Glindoni paveikslas. Iflscience.com nuotr.
Henry Gillard Glindoni paveikslas. Iflscience.com nuotr.

16 amžiuje jis buvo visuomenėje gerbiamas Velso matematikas. Tačiau be jo garsių darbų apie geometriją bei astronomiją, Dee taip pat studijavo tokias sritis, kaip okultizmą, angelų ir demonų reiškinius bei tikėjo antgamtinėmis galiomis.

Pasitelkus rentgeno spindulius buvo ištirtas garsus Karalienės Viktorijos laikų menininko Henry Gillard Glindoni paveikslas, kuriame vaizduojamas pats J. Dee demonstruojantis burtus karalienei Elžbietai I.

Piešinio analizės rezultatai labai nustebino mokslininkus, kadangi paaiškėjo, jog po viršutiniu dažų sluoksniu slepiasi kitas vaizdas, kuriame garsusis matematikas yra apsuptas žmogaus skeletų ratu.

Rentgeno tyrimas atskleidė Johno Dee paveikslo paslaptį.  Iflscience.com nuotr.
Rentgeno tyrimas atskleidė Johno Dee paveikslo paslaptį. Iflscience.com nuotr.

Šį rentgeno tyrimą užsakė Londono „Karališkasis fizikos koledžas“. Jo rezultatai pristatomi mokslinėje parodoje, kuri vyksta nuo sausio 18 iki liepos 29 dienos. Joje bus eksponuojami ir paties Dee tapybos darbai, taip pat daug užrašytų matematikos, astronomijos ir alchemijos tyrimų.

Žurnalui „The Guardian“ parodos kuratorė Katie Birkwood pasakojo: „Jis yra vienas iš įdomiausių ir paslaptingiausių Anglijos Tudor dinastijos atstovų ir mes jo darbus tiriame negalvodami apie tai kas jis buvo – mokslininkas, dvariškis ar magas. Jis buvo šių visų sričių meistras ir dar daugiau.“

Kodėl būtent skeletai buvo pašalinti iš galutinio paveikslo varianto, lieka neaišku. Tačiau K. Birkwood mano, kad tai buvo padaryta asmens, kuris užsakė darbą, prašymu.

Tai nėra pirmas kartas, kai šiuolaikinės technologijos buvo naudojamos siekiant atskleisti meno kūrinių paslaptis. Praeitą mėnesį, mokslininkai panaudojo „sluoksnių stiprinimo metodą“ (ang. Layer amplification method), kad ištirtų po garsaus Leonardo da Vinčio paveikslo „Mona Liza“ slypintį kitą portretą.

www.technologijos.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Mokslas

Ar galima išmokti pamiršti? (3)

Bandydami valingai išmokti ką nors pamiršti, galime sukelti lengvą amnezijos formą, kai užslopinsime prisiminimus, kurių galbūt net visai nenorėjome pamiršti. Taip LRT.lt teigia Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Neurologijos centro vadovas prof. Gintaras Kaubrys. „Užslopinta problema gali sugrįžti kitais kanalais, pavyzdžiui, ligos simptomais, kurių kilmė labai sunkiai pastebima“, – pasakoja specialistas.

Zondas „Rosetta“ baigė 12 metų trukusią misiją atnaujinta

Naujus kelius kosmoso tyrimuose pramynęs Europos kosminis zondas „Rosetta“ penktadienį baigė 12 metų trukusią odisėją, kai buvo nukreiptas įsirėžti į kometą, kurią lydėjo pastaruosius dvejus metus, ieškant atsakymų į Saulės sistemos ankstyvosios raidos paslaptis, pranešė skrydžio valdymo centras.

Gvatemaloje rasta nesantaikos tarp dviejų majų miestų įrodymų

Šiaurės Gvatemaloje esančioje Peteno provincijoje mokslininkai rado dviejų majų miestų-imperijų sąveikos įrodymų. Šie radiniai gali atskleisti daugiau faktų apie Tikalio ir Kaanulio dinastijų kovas.

Mokslininkai sunerimę: mažėja gyvybiškai svarbios medžiagos kiekis (32)

Naujai publikuoto tyrimo išvadose mokslininkai tvirtina, kad Žemės atmosferoje deguonies kiekis mažėja.

Mokslininkas: Žemė kol kas saugi (16)

Jeigu Žemės link artėtų didesnis negu 500 m skersmens asteroidas, kol kas nėra net teorinių būdų, kaip jį būtų galima numušti ar nukreipti kita kryptimi. Gera žinia ta, kad pavojus artimiausius 100 metų mūsų planetai negresia.