Realūs zombiai - keistesni už išgalvotus

 (27)
Kai kurie grybeliai, virusai ir bakterijos evoliucionavo tokiu siaubingu būdu, jog rado būdą „peršokti“ nuo vieno šeimininko ant kito ir juos paversti nieko nemąstančiais zombiais.
užsikrėtusios skruzdėlės
© Stopkadras

Iš mokslinės fantastikos srities mums žinomi zombiai yra aršūs, mėsą ėdantys negyvėliai. Ir nors tokios fantastinės istorijos realiame gyvenime niekada nesimaterializavo, gamtoje turime labai panašių „zombifikacijos“ pavyzdžių tarp augalų ir gyvūnų, rašo BBC.

Itin gąsdina mintis, kad gyvūno elgesį gali iš esmės pakeisti infekcija ar parazitas. Tačiau gamtoje tokių dalykų yra apstu. Iš tiesų fosilijose rasta įrodymų apie skruzdėles-zombes, gyvenusias prieš 48 milijonus metų.

Susipažinkite su realiais „zombiais“, ir kai kurie jų yra dar keistesni nei mokslinės fantastikos knygose.

Prieš kelerius metus Mattas Fisheris kartu su kolegomis tyrinėjo Prancūzijos Gvianos gamtą, kai pamatė kai ką siaubingo.

„Mes pamatėme vabzdžių lavonus, užkrėstus parazitais ir sustabarėjusius vegetacinėje stadijoje, iš jų galvos buvo išlindę tie siaubingi sporas gaminantys organizmai“, – pasakojo jis.

Grybelinių ligų specialistų M. Fisheris iš Londono karališkojo koledžo iš karto suprato, kas ten buvo.

Tai buvo skruzdžių-„zombių“ liekanos. Šios skruzdės buvo užsikrėtusios parazitiniu grybeliu, kuris kontroliavo jų kūną ir protą, liepė joms lipti į augalus ir ten sėdėti. Kai jos pastipdavo, grybelio sporos nukrisdavo žemėn ant kitų skruzdžių, kurios taip platindavo užkratą.

Mokslinės fantastikos kūriniuose zombiai savo infekciją platina kandžiodami sveikus žmones. O skruzdės panašiai platina užkratą įsikibdamos į augalus. Kartais jos tikrai įsikanda į augalus dantimis ir taip ir žūsta.

Tokie skruzdes galintys paveikti parazitiniai grybeliai priklauso Ophiocordyceps rūšiai. Tokių grybelių užvaldyti vabzdžiai lipa į tam tikrą augalą tam tikroje vietoje, priklausomai nuo grybelio rūšies.

Garsiausias iš šios šeimos yra grybelis Ophiocordyceps unilateralis, jis priverčia savo auką paskutines dienas praleisti ant augalų kapų. O grybelio „Ophiocordyceps australis“ paveiktos aukos žūsta miško paklote.

Iš pirmo žvilgsnio nelabai aišku, kaip grybelis taip keistai paveikia gerokai už save sudėtingesnį organizmą. Tačiau Davidas Hughesas, Harry Evansas ir jų kolegos tikisi tai išsiaiškinti. Šiuos grybelius jie tyrinėja jau ne vieną dešimtmetį ir išsiaiškino, kad skirtingi šios šeimos grybeliai evoliucionavo taip, kad prisitaikytų prie rūšių, kurias puola.

„Tai nuostabus koevoliucijos pavyzdys“, – sakė H. Evansas.

2016 metais paskelbtame straipsnyje jis su bendraautoriais paaiškino, kad grybeliai greičiausiai naudoja tam tikrus enzimus, kurie pakeičia procesus skruzdės organizme. Šie enzimai, pavyzdžiui, pakeičia genų pasireiškimą taip, kad pasikeičia skruzdės elgesys.

Mokslininkams taip pat žinoma, kad „zombifikuotų“ skruzdžių raumeninis audinys ima irti.

Be to, gali būti tiesioginis poveikis skruzdės nervų sistemai bei neuromediatoriams, kaip dopaminas, kurie keičia elgesį. Tačiau šio ryšio mokslininkai dar iki galo nesupranta. Tačiau aišku tai, jog atrandama vis daugiau grybelių zombiais paverstų skruzdžių.

„Dabar mes siekiame išsiaiškinti, ar panašiai grybeliai neveikia vorų, – sakė H. Evansas. – Ir, rodos, kad atsakymas yra teigiamas.“

Daugiau apie tikruosius zombius gamtoje galima pamatyti vaizdo įrašuose kanale „Youtube". Tiesa, vaizdai nėra patys maloniausi.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Mokslas

„Mokslo ekspresas“. XXI amžiaus vakcinos: vertybių perkainojimas

Kaip bakterijos priverčiamos bendradarbiauti su žmonėmis, kuriant visiškai saugias, į nosį purškiamas vakcinas nuo pneumokokinių infekcijų, ir kaip tikimasi iš esmės pagerinti lėtinės leukemijos gydymą, sukonstravus itin selektyvius bispecifinius antikūnus. Laidoje - apie inovacijas medicinoje, kurių bendraautoriai yra Lietuvos mokslininkai.

Kinijos mokslininkai pradėjo didžiulės dinozaurų fosilijų radimvietės kasinėjimo projektą

Penktadienį Kinijos mokslų akademijos suburta akademikų komanda pradėjo precdento šalyje neturintį dinozaurų fosilijų kasinėjimo projektą. Kaip skelbia vietos žiniasklaida, tai pirmasis toks kartas, kai tiek daug svarbių dinozaurų liekanų aptikta šiuolaikinėje urbanistinėje aplinkoje.

NASA zondo „Juno“ siunčiami duomenys glumina tyrėjus (22)

Aplink Jupiterį skriejantis NASA kosminis zondas pastebėjo didžiulių ciklonų prie šios dujinės milžinės ašigalių, o jo atsiųsti duomenys atskleidžia stulbinamų naujų detalių apie didžiausią Saulės sistemos planetą, ketvirtadienį pranešė mokslininkai.

Peru atkastas 3 500 metų senumo bareljefas

Vykdant Limos apylinkėse esančio archeologijos paminklo kasinėjimus Peru mokslininkai aptiko spalvotą bareljefą.

Tutanchamono mirties ložė - naujame Kairo muziejuje (3)

Praėjusį antradienį egiptologai pervežė du didelius senovinius reliktus, kuriems daugiau nei 3 000 metų, iš senojo istorinio muziejaus į naująjį, kuris bus atidarytas 2018 m. Muziejaus direkcija tikisi, kad šie senovės reliktai pritrauks daug turistų.