Pro Žemę skrenda milžiniškas asteroidas: kaip jis atrodo

 (29)
Trečiadienį, balandžio 19 d., pro Žemę palyginti nedideliu atstumu skrenda Gibraltaro uolos dydžio asteroidas.
Kompiuterio sugeneruotas vaizdas iš Toutatis
© NASA

Šio asteroido pavadinimas kodinis – 2014-JO25 ir NASA yra užfiksavusi, kaip jis atrodo.

„Nors galimybės, kad šis asteroidas susidurs su mūsų planeta nėra, tačiau atstumas bus labai mažas tokio dydžio asteroidui“, – sakoma NASA pranešime.

Maždaug 630 metrų skersmens asteroidas prie Žemės priartės per 1,8 mln. kilometrų atstumą – beveik 5 kartus didesnį nei nuo Žemės iki Mėnulio.

Mažesni asteroidai pro Žemę praskrieja po keletą kartų per savaitę. Tačiau paskutinį kartą didesnis asteroidas prie Žemės buvo priartėjęs 2004 metais. Tai buvo penkių kilometrų skersmens Toutatis, kuris pro žemę pralėkė keturis kartus didesniu nei iki Mėnulio atstumu.

Kitas artimiausias Žemės suartėjimas su didesniu dangaus kūnu įvyks tik 2027 metais, kai pro ją maždaug 380 tūkst. kilometrų atstumu praskries 800 metrų pločio asteroidas 199-AN10.

Pastarąjį kartą asteroidas 2014-JO25 mūsų artimojoje kaimynystėje buvo atsidūręs prieš 400 metų, o kitą kartą jis vėl pasirodys tik po 2600-ųjų metų.

Įdomu tai, kad balandžio 19-ąją pro Žemę skriejančio asteroido paviršius dvigubai ryškiau atspindi šviesą nei Mėnulis. Jis bus matomas pro nedidelį teleskopą vieną ar dvi naktis, kol išnyks.

Beje, tą pačia balandžio 19-ąją arčiausiai Žemės praskries kometa „PanSTARRS“, „saugiu atstumu“ – vos už 175 mln. km nuo mūsų planetos, nurodo NASA.

Neseniai ši kometa paryškėjo ir bus matoma apyaušriu pro binoklį ar mažą teleskopą. Asteroidus sudaro uolingos ar metalų turinti medžiaga, tuo tarpu kometos yra ledo, dulkių ir uolienų mišinys. Ir vieni ir kiti susidarė Saulės sistemos istorijos pradžioje maždaug prieš 4,5 mlrd. metų.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Mokslas

Kinijos mokslininkai pradėjo didžiulės dinozaurų fosilijų radimvietės kasinėjimo projektą

Penktadienį Kinijos mokslų akademijos suburta akademikų komanda pradėjo precdento šalyje neturintį dinozaurų fosilijų kasinėjimo projektą. Kaip skelbia vietos žiniasklaida, tai pirmasis toks kartas, kai tiek daug svarbių dinozaurų liekanų aptikta šiuolaikinėje urbanistinėje aplinkoje.

NASA zondo „Juno“ siunčiami duomenys glumina tyrėjus (12)

Aplink Jupiterį skriejantis NASA kosminis zondas pastebėjo didžiulių ciklonų prie šios dujinės milžinės ašigalių, o jo atsiųsti duomenys atskleidžia stulbinamų naujų detalių apie didžiausią Saulės sistemos planetą, ketvirtadienį pranešė mokslininkai.

Tutanchamono mirties ložė - naujame Kairo muziejuje (3)

Praėjusį antradienį egiptologai pervežė du didelius senovinius reliktus, kuriems daugiau nei 3 000 metų, iš senojo istorinio muziejaus į naująjį, kuris bus atidarytas 2018 m. Muziejaus direkcija tikisi, kad šie senovės reliktai pritrauks daug turistų.

Nuo vaizdo sunku atplėšti akis: eksperimentas, kurį gali išbandyti kiekvienas (10)

Žinomas eksperimentas su aliejumi ir vandeniu. Šios medžiagos niekada nesusimaišo, nes vanduo yra polinė, o aliejus nepolinė cheminė medžiaga. Aliejus stabdo vandens judėjimą ir šių medžiagų sąveika sukuria nuostabų vaizdą. Bet ar žinojote, jog prie šių dviejų medžiagų pridėjus šiek tiek alkoholio prasideda visai kitokie procesai, kurių negali paaiškinti net fizikai?

Išaiškino, kaip atsiranda paslaptingi žybsniai Žemės paviršiuje (15)

Dar 1993 metais, pakeliui į Jupiterį, zondas Galileo nufotografavo Žemę iš dviejų milijonų kilometrų nuotolio. Keliose nuotraukose aptikti keisti žybsniai, kurių paaiškinimo tuo metu rasti nepavyko.