Pro Žemę skrenda milžiniškas asteroidas: kaip jis atrodo

 (29)
Trečiadienį, balandžio 19 d., pro Žemę palyginti nedideliu atstumu skrenda Gibraltaro uolos dydžio asteroidas.
Kompiuterio sugeneruotas vaizdas iš Toutatis
© NASA

Šio asteroido pavadinimas kodinis – 2014-JO25 ir NASA yra užfiksavusi, kaip jis atrodo.

„Nors galimybės, kad šis asteroidas susidurs su mūsų planeta nėra, tačiau atstumas bus labai mažas tokio dydžio asteroidui“, – sakoma NASA pranešime.

Maždaug 630 metrų skersmens asteroidas prie Žemės priartės per 1,8 mln. kilometrų atstumą – beveik 5 kartus didesnį nei nuo Žemės iki Mėnulio.

Mažesni asteroidai pro Žemę praskrieja po keletą kartų per savaitę. Tačiau paskutinį kartą didesnis asteroidas prie Žemės buvo priartėjęs 2004 metais. Tai buvo penkių kilometrų skersmens Toutatis, kuris pro žemę pralėkė keturis kartus didesniu nei iki Mėnulio atstumu.

Kitas artimiausias Žemės suartėjimas su didesniu dangaus kūnu įvyks tik 2027 metais, kai pro ją maždaug 380 tūkst. kilometrų atstumu praskries 800 metrų pločio asteroidas 199-AN10.

Pastarąjį kartą asteroidas 2014-JO25 mūsų artimojoje kaimynystėje buvo atsidūręs prieš 400 metų, o kitą kartą jis vėl pasirodys tik po 2600-ųjų metų.

Įdomu tai, kad balandžio 19-ąją pro Žemę skriejančio asteroido paviršius dvigubai ryškiau atspindi šviesą nei Mėnulis. Jis bus matomas pro nedidelį teleskopą vieną ar dvi naktis, kol išnyks.

Beje, tą pačia balandžio 19-ąją arčiausiai Žemės praskries kometa „PanSTARRS“, „saugiu atstumu“ – vos už 175 mln. km nuo mūsų planetos, nurodo NASA.

Neseniai ši kometa paryškėjo ir bus matoma apyaušriu pro binoklį ar mažą teleskopą. Asteroidus sudaro uolingos ar metalų turinti medžiaga, tuo tarpu kometos yra ledo, dulkių ir uolienų mišinys. Ir vieni ir kiti susidarė Saulės sistemos istorijos pradžioje maždaug prieš 4,5 mlrd. metų.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Mokslas

Tamsiosios medžiagos tiltai panašūs į voratinklius: aptikti sudėtinga (19)

Standartinis Visatos struktūros formavimosi modelis teigia, kad galaktikos formuojasi kosminio voratinklio gijų susikirtimuose, kur tamsiosios medžiagos tankis yra didžiausias.

Įspūdingi žinduoliai: jie gali išgyventi be deguonies (14)

Naujai atlikta studija parodė, kad mokslininkų jau kurį laiką pastebėti ir savo ištverme stebinantys plikieji smėlrausiai turi tokią ypatingą medžiagų apykaitos sistemą, kuri funkcionuoja be deguonies.

JAV astronautė pasiekė rekordą (7)

Astronautė Peggy Whitson pasiekė naują rekordą, nors jai jau priklauso du rekordai: ji yra daugiausiai kartų į atvirą kosmosą išėjusi moteris astronautė ir pirmoji moteris, du kartus vadovavusi Tarptautinei kosminei stočiai (TKS).

Mokslininkų situacija Lietuvoje nepavydėtina: atlyginimai vieni mažiausių ES (86)

Tūkstančiai demonstrantų daugelyje pasaulio šalių šeštadienį surengė mitingus, reikšdami paramą mokslui, piktindamiesi didėjančiu politikų puolimu prieš įrodymus ir mokslo išstūmimu iš politikos formavimo. Prie šio judėjimo Vilniuje prisijungė ir įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

„Mokslo ekspresas“: molekulinių mašinų konstruktoriai (3)

Mėgdžiodami gamtą, Lietuvos mokslininkai pirmieji suformavo dirbtines ląstelių membranas, kurios gali būti naudojamos kaip jutikliai greitai nustatyti įvairių ligų sukėlėjus arba genetinius defektus. Sugebėjimas valdyti fermentų aktyvumą ir kitas molekulines struktūras leidžia sukurti itin efektyvius skalbiamuosius miltelius ir struktūras, padedančias vaistų molekulėms pasiekti taikinį organizme.