Projektą vykdanti bendrovė paskelbė ne tik naujus plano vykdymo terminus, bet ir tai, jog „misijos koncepcijos tyrimus“ atliks bendrovės „Lockheed Martin“ ir „Surrey Satellite Technology Ltd.“ (SSTL).
„Lockheed Martin“ kuria „Mars One“ nusileidimo modulį, kuris bus pagamintas panaudojant NASA „Phoenix“ misijos nusileidimo modulio technologijas (šį modulį taip pat gamina „Lockheed Martin“). „Phoenix“ zondas Marse nusileido 2008 metų gegužę, iki 2008 metų lapkričio atliko visas jam numatytas užduotis ir tuomet prarado ryšį su Žeme.
„Mars One“ nusileidimo modulis, kaip ir „Phoenix“, galės pasemti Marso grunto. Be to, „Mars One“ projekto vadovai pažymi, kad bus atliekamas eksperimentas siekiant išgauti vandens iš Marso grunto. Tiesa, pranešime spaudai neskelbiama, kaip tiksliai tai bus daroma, tačiau esami „Curiosity“ duomenys rodo, kad vandens Raudonojoje planetoje yra iki šiol – gali būti, kad panašiu būdu, kaip „Curiosity“, vandenį išgavinės ir pirmieji Marso kolonistai.
SSTL gaminamas palydovas bus reikalingas statant „didelio pralaidumo komunikacijų sistemą“. Palydovas skries Marso sinchronine orbita ir turėtų nuolat į Žemę transliuoti, kuo užsiima Marso kolonistai.
Tame pačiame pranešime spaudai „Mars One“ paskelbė, kad priimtas sprendimas palydovą ir nusileidimo modulį paleisti dviem metais vėliau nei tikėtasi – 2018 metais. Dėl to dviem metais pavėlinamas ir pirmųjų kolonistų atvykimas – jis įvyks ne 2023, o 2025 metais.
Iki šių metų spalio pabaigos „Mars One“ misijos vykdytojai į savo iždą surinko tik 183 870 JAV dolerių, o misijos biudžetas nėra skelbiamas. Palyginimui, NASA skelbia, kad 2020 metais numatytos nepilotuojamo marsaeigio misijos biudžetas yra 1,5 mlrd. dolerių.
