Politikai uždarė Baltoskandijos akademiją

 (17)

Nė neieškoję alternatyvų miesto politikai pasielgė drastiškai – nusprendė likviduoti beveik dvidešimt metų Panevėžyje veikusią Baltoskandijos akademiją. Jos sąskaita Savivaldybė sutaupys 127 tūkstančius litų.

Baltoskandijos akademijos direktorius Silvestras Gaižiūnas prieš svarstant su įstaiga susijusį klausimą teigė: kad ir koks bus Tarybos politikų sprendimas, jis jo negąsdina.

„Kokį sprendimą bepriims politikai, toks bus geras, – ramiai sakė jis. – Turime alternatyvų variantą. Jis, manau, akademijai bus pats tinkamiausias. Tuoj po posėdžio žingsniuosiu pas KTU Panevėžio instituto direktorių Žilviną Bazarą ir baigsim aptarti, kokiu statusu prie instituto bus prijungta Baltoskandijos akademija. Todėl esu ramus ir manęs nejaudina, kaip pasielgs politikai.“

Bandė ginti

Vis dėlto Baltoskandijos akademiją Tarybos posėdyje dar bandė gelbėti Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Taryboje narys Julius Beinortas. Krikdemas apeliavo į politikų sąžinę, bandė jiems aiškinti apie Baltoskandijos svarbą mokslo srityje. Priminė, kaip sudėtingai 1991-aisiais Panevėžyje kūrėsi ši įstaiga. Pasak J.Beinorto, būtent S.Gaižiūnui pavyko atgaivinti bene prieš šimtmetį skleistą Kazio Pakšto bei Juozo Ereto idėją suartinti Skandinavijos šalis. Esą tik jo dėka Panevėžyje ir buvo įsteigta Baltoskandijos akademija.

J.Beinortas prašė kolegų prieš priimant galutinį sprendimą gerai pagalvoti ir nepadaryti didžiulės klaidos, kurios vėliau tektų gėdytis.

„Mūsų nesupras Skandinavijos šalys, kuriose Panevėžyje veikianti akademija gerai žinoma, – aiškino jis. – Galima surasti ir kitą kelią. Jeigu įstaigos nuostatai neatitinka Savivaldybės funkcijų, juos galima keisti, bet nebūtina įstaigą likviduoti.“

Politikui pritarė ir „valstietė“ Gema Umbrasienė. Ji prašė perskaityti, kokį sprendimo variantą siūlė Finansų ir ekonomikos komitetas. Šis komitetas siūlė pavesti Savivaldybės administracijai parengti alternatyvas (dėl statuso, dėl priklausomybės, dėl finansavimo), kurias pritaikius Baltoskandijos akademija su pavadinimu ir savo išplėsta veikla galėtų išlikti ir veikti Panevėžyje. Tol kol šitas naujas statusas bus rastas, parengti projektą, kiek sumažinti finansavimą Baltoskandijos akademijai.

Meras buvo prieš

Į kovą prieš Baltoskandijos akademiją stojo meras Povilas Vadopolas. Jis tvirtino, kad apie įstaigos likvidavimą ar perdavimą valdyti kitai valdžios institucijai buvo svarstoma jau seniai. Anot mero, apie tai prabilta dar kai miestui vadovavo Vitas Matuzas. Vėliau buvo ieškoma variantų perduoti įstaigą Panevėžio apskričiai. Tačiau, sakė P.Vadopolas, pastarųjų variantų įgyvendinti nepavyko.
Karštu P.Vadopolo įsitikinimu, Baltoskandijos akademiją likviduoti būtina jau vien todėl, kad įstaiga neatitinka Savivaldybės vykdomoms funkcijoms.

„Darbietis“ Petras Narkevičius prisiminė, kai buvo svarstomas klausimas Ūkio, miesto plėtros ir aplinkosaugos komitete, siūlęs Baltoskandijos akademijos vadovui likvidavus akademiją tapti archyvaru ir tvarkyti sukauptus dokumentus. Be to, jo nuomone, tame posėdyje akademijos direktorius negalėjo normaliai paaiškinti , kokia veikla užsimama įstaigoje. „Todėl manau, – rėžė politikas, – kad vargu ar jis gali vadovauti įstaigai.“

Sprendimo svarstymas, kaip jau tapo įprasta visuose Tarybos posėdžiuose, baigėsi nubalsavimu Baltoskandijos akademijos nenaudai. Už įstaigos likvidavimą pasisakė 15 politikų, 12 buvo prieš, o vienas susilaikė.

Po balsavimo krikdemas Vitalijus Satkevičius replikavo: „Valdančioji dauguma likvidavo įstaigą. Nors, gerai pagalvojus, panaikinus vieną vicemero etatą, jo atlyginimas padėtų išlaikyti mieste Baltoskandijos akademiją.“

Faktai

Baltoskandijos akademija buvo įsteigta 1991 metais. Pagrindinė akademijos veikla – moksliniai tyrimai, pagrindiniai tikslai – plėtoti įvairiapusius Baltoskandijos regiono kraštų ir tautų ryšius, integruoti Lietuvos kultūrą į Baltoskandijos kultūros erdvę.

Baltoskandijos akademija bus likviduota iki 2010 metų sausio. Įstaigos likvidatoriumi paskirtas pats akademijos direktorius Silvestras Gaižiūnas.

Akademijos turtą savo nuosavybėn perims Savivaldybė.

Darbo neteks 5 Baltoskandijos akademijos darbuotojai, du iš jų – mokslininkai.

 
17
Registruoti (0) Anonimiški (17)
Parašykite savo komentarą
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Mokslas

Pasaulio pabaigos laikrodis rodo 3 minutes iki vidurnakčio (32)

2015 sausio mėn. 27 d. 17:26
Atomo mokslininkų biuletenio (The Bulletin of the Atomic Scientists) taryba, nematydama tarptautinių pastangų mažinti branduolinių ginklų arsenalus, sausio 22 dieną nusprendė pasukti minutinę „Pasaulio pabaigos laikrodžio“ minutinę rodyklę į 11:57 iki vidurnakčio padėtį.

Pro Žemę prašvilpęs asteroidas turi palydovą (14)

2015 sausio mėn. 27 d. 14:16
Asteroidas 2004 BL86 ir jo palydovas
Stopkadras/Youtube.com
Mokslininkai, dirbantys su NASA 70 m skersmens „Deep Space Network“ antena Goldstoune (JAV) išplatino pirmuosius radaro sudarytus asteroido 2004 BL86 vaizdus. Juose matoma, kad dangaus kūnas, prie Žemės maždaug 1,2 mln. km atstumu maksimaliai priartėjęs pirmadienį, 18:19 Lietuvos laiku, turi ir savo mažutį palydovą.

Daugėja į Lietuvą grįžtančių mokslininkų (21)

2015 sausio mėn. 27 d. 12:51
Kilus migracijos bangai, Lietuvoje buvo atliekamos įvairios studijos ir rengiamos programos, kuriomis siekta susigrąžinti išvykusius specialistus. Aukštosios mokyklos, įvairios mokslo organizacijos ir net verslo įmonės užsienyje studijuojantiems ar dirbantiems mokslininkams šiandien jau siūlo įvairias galimybes ir darbo vietas, tad situacija išties keičiasi.

Jei paukščiai skrenda sunkvežimyje, ar sunkvežimis palengvėja? (22)

2015 sausio mėn. 27 d. 11:35
Atsakymo į šį klausimą ieškojo JAV laidos „Mythbusters“ kūrėjai, pripildę balandžiais sunkvežimį, kurį svėrė, kol balandžiai skrido. Panašu, šiek tiek teisybės yra, kad sunkvežimio vairuotojas, vežantis paukščius, gali palengvinti krovinį, priverdamas juos skristi – bet jis taip pat ir pasunkėja.

„Mokslo sriuba“. Propagandos mašina: kaip keičiamos mūsų mintys? (14)

2015 sausio mėn. 26 d. 16:36
1622 m. popiežius Grigalius XV siekdamas palaikyti kunigų misionierių veiklą bei paskatinti nekatalikiškų šalių krikštą, įkūrė „Šventąją kongregaciją tikėjimui platinti“. Tai pirmoji oficiali propagandos institucija. Propagandos žodis kilęs iš lotyniško žodžio propagare. Jis reiškia platinti. Įdomu tai, kad jis pirmiausia reiškė tiesos, neabejotinos informacijos sklaidą.