Politikai uždarė Baltoskandijos akademiją

 (17)

Nė neieškoję alternatyvų miesto politikai pasielgė drastiškai – nusprendė likviduoti beveik dvidešimt metų Panevėžyje veikusią Baltoskandijos akademiją. Jos sąskaita Savivaldybė sutaupys 127 tūkstančius litų.

Baltoskandijos akademijos direktorius Silvestras Gaižiūnas prieš svarstant su įstaiga susijusį klausimą teigė: kad ir koks bus Tarybos politikų sprendimas, jis jo negąsdina.

„Kokį sprendimą bepriims politikai, toks bus geras, – ramiai sakė jis. – Turime alternatyvų variantą. Jis, manau, akademijai bus pats tinkamiausias. Tuoj po posėdžio žingsniuosiu pas KTU Panevėžio instituto direktorių Žilviną Bazarą ir baigsim aptarti, kokiu statusu prie instituto bus prijungta Baltoskandijos akademija. Todėl esu ramus ir manęs nejaudina, kaip pasielgs politikai.“

Bandė ginti

Vis dėlto Baltoskandijos akademiją Tarybos posėdyje dar bandė gelbėti Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Taryboje narys Julius Beinortas. Krikdemas apeliavo į politikų sąžinę, bandė jiems aiškinti apie Baltoskandijos svarbą mokslo srityje. Priminė, kaip sudėtingai 1991-aisiais Panevėžyje kūrėsi ši įstaiga. Pasak J.Beinorto, būtent S.Gaižiūnui pavyko atgaivinti bene prieš šimtmetį skleistą Kazio Pakšto bei Juozo Ereto idėją suartinti Skandinavijos šalis. Esą tik jo dėka Panevėžyje ir buvo įsteigta Baltoskandijos akademija.

J.Beinortas prašė kolegų prieš priimant galutinį sprendimą gerai pagalvoti ir nepadaryti didžiulės klaidos, kurios vėliau tektų gėdytis.

„Mūsų nesupras Skandinavijos šalys, kuriose Panevėžyje veikianti akademija gerai žinoma, – aiškino jis. – Galima surasti ir kitą kelią. Jeigu įstaigos nuostatai neatitinka Savivaldybės funkcijų, juos galima keisti, bet nebūtina įstaigą likviduoti.“

Politikui pritarė ir „valstietė“ Gema Umbrasienė. Ji prašė perskaityti, kokį sprendimo variantą siūlė Finansų ir ekonomikos komitetas. Šis komitetas siūlė pavesti Savivaldybės administracijai parengti alternatyvas (dėl statuso, dėl priklausomybės, dėl finansavimo), kurias pritaikius Baltoskandijos akademija su pavadinimu ir savo išplėsta veikla galėtų išlikti ir veikti Panevėžyje. Tol kol šitas naujas statusas bus rastas, parengti projektą, kiek sumažinti finansavimą Baltoskandijos akademijai.

Meras buvo prieš

Į kovą prieš Baltoskandijos akademiją stojo meras Povilas Vadopolas. Jis tvirtino, kad apie įstaigos likvidavimą ar perdavimą valdyti kitai valdžios institucijai buvo svarstoma jau seniai. Anot mero, apie tai prabilta dar kai miestui vadovavo Vitas Matuzas. Vėliau buvo ieškoma variantų perduoti įstaigą Panevėžio apskričiai. Tačiau, sakė P.Vadopolas, pastarųjų variantų įgyvendinti nepavyko.
Karštu P.Vadopolo įsitikinimu, Baltoskandijos akademiją likviduoti būtina jau vien todėl, kad įstaiga neatitinka Savivaldybės vykdomoms funkcijoms.

„Darbietis“ Petras Narkevičius prisiminė, kai buvo svarstomas klausimas Ūkio, miesto plėtros ir aplinkosaugos komitete, siūlęs Baltoskandijos akademijos vadovui likvidavus akademiją tapti archyvaru ir tvarkyti sukauptus dokumentus. Be to, jo nuomone, tame posėdyje akademijos direktorius negalėjo normaliai paaiškinti , kokia veikla užsimama įstaigoje. „Todėl manau, – rėžė politikas, – kad vargu ar jis gali vadovauti įstaigai.“

Sprendimo svarstymas, kaip jau tapo įprasta visuose Tarybos posėdžiuose, baigėsi nubalsavimu Baltoskandijos akademijos nenaudai. Už įstaigos likvidavimą pasisakė 15 politikų, 12 buvo prieš, o vienas susilaikė.

Po balsavimo krikdemas Vitalijus Satkevičius replikavo: „Valdančioji dauguma likvidavo įstaigą. Nors, gerai pagalvojus, panaikinus vieną vicemero etatą, jo atlyginimas padėtų išlaikyti mieste Baltoskandijos akademiją.“

Faktai

Baltoskandijos akademija buvo įsteigta 1991 metais. Pagrindinė akademijos veikla – moksliniai tyrimai, pagrindiniai tikslai – plėtoti įvairiapusius Baltoskandijos regiono kraštų ir tautų ryšius, integruoti Lietuvos kultūrą į Baltoskandijos kultūros erdvę.

Baltoskandijos akademija bus likviduota iki 2010 metų sausio. Įstaigos likvidatoriumi paskirtas pats akademijos direktorius Silvestras Gaižiūnas.

Akademijos turtą savo nuosavybėn perims Savivaldybė.

Darbo neteks 5 Baltoskandijos akademijos darbuotojai, du iš jų – mokslininkai.

 
17
Vardas
Komentavimo taisyklės ir atsakomybė

Mokslas

Saulė į mus atgręžė 14 kartų už Žemę didesnį gama žybsnių ir plazmos pabūklą (23)

2014 spalio mėn. 23 d. 18:19
Saulės dėmės AR 2192 ir Žemės dydžių palyginimas
NASA nuotr.
Pastaruosius mėnesius giliai įmigusi mūsų žvaigždė nei iš šio, nei iš to apsiginklavo neįprastai didele Jupiterio dydžio saulės dėme, kuri už mūsų planetą didesnė net 14 kartų. Neramu, nes toji dėmė per pastarąsias keletą parų paleido apie 10 vidutinės (M) ir didelės (X) galios žybsnių. Dar prastesnė naujiena, kad šis Jupiterio skersmens pabūklas artimiausiomis dienomis bus atgręžtas tiesiai į Žemę, o Saulę stebintys heliofizikai pateikia tokias prognozes: X klasės žybsnio tikimybė – 55 proc., o M – net 95 proc. Saulės paviršiuje - neramios dienos.

KTU mokslininkas: šviečiantys langai, suvyniojami televizoriai – nebe fantastika (6)

2014 spalio mėn. 23 d. 18:10
Ketvirtadienį Kauno technologijos universiteto (KTU) chemikui Juozui Vidui Gražulevičiui Taline įteiktas prestižinis apdovanojimas – 2014 m. Baltijos Asamblėjos mokslo premija. Pasiekimais chemijoje visame pasaulyje garsėjančio mokslininko teigimu, nors kol kas Nobelio premijos mums dar nereikėtų tikėtis, Lietuvos tyrėjai įneša svarų indėlį į ateities išradimus.

Tirpstantys Antarktidos ledynai atidavė šimtmečio senumo užrašus

2014 spalio mėn. 23 d. 17:42
Po ištiso amžiaus, kai buvo įšalusi į ledą, rasta užrašų knygelė iš nesėkmingos Roberto Scotto ekspedicijos Antarktyje, paskelbė Naujosios Zelandijos nepriklausomas Antarkties paveldo fondas „Antarctic Heritage Trust“.

Kometa, prie kurios priartėjo Europos zondas, nemaloniai dvokia (21)

2014 spalio mėn. 23 d. 17:33
Rugpjūčio 3 d. užfiksuotas Čuriumovo-Gerasimenkos kometos vaizdas iš 285 km nuotolio
ESA nuotr.
Supuvusio kiaušinio, arklio šlapimo, alkoholio ir karčiojo migdolo kvapai - tokią kvapų puokštę būtų galima užuosti, jeigu kas nors į Žemę pargabentų toli kosmose skriejančią kometą, ketvirtadienį paskelbė Europos mokslininkai.

Ar žmogaus gyvenimo trukmė gali siekti 500 metų? (31)

2014 spalio mėn. 23 d. 16:59
Per pastarąjį dešimtmetį žmonių, sulaukiančių 100 metų, padaugėjo 71 proc. Specialistai mano, kad ilgaamžių žmonių mūsų planetoje bus vis daugiau, tačiau tie, kurie viliasi, kad žmogaus gyvenimą įmanoma prailginti dvigubai ar net trigubai, turės nusivilti. Mat 120 metų, ko gero, yra žmogaus organizmo gyvenimo trukmės viršutinė riba. Tiesa, yra tyrėjų, mėginančių įrodyti, jog gyvenimo trukmę galima prailginti 4-5 kartus. Tada žmonės gyventų apie... 500 metų.