Politikai uždarė Baltoskandijos akademiją

 (17)

Nė neieškoję alternatyvų miesto politikai pasielgė drastiškai – nusprendė likviduoti beveik dvidešimt metų Panevėžyje veikusią Baltoskandijos akademiją. Jos sąskaita Savivaldybė sutaupys 127 tūkstančius litų.

Baltoskandijos akademijos direktorius Silvestras Gaižiūnas prieš svarstant su įstaiga susijusį klausimą teigė: kad ir koks bus Tarybos politikų sprendimas, jis jo negąsdina.

„Kokį sprendimą bepriims politikai, toks bus geras, – ramiai sakė jis. – Turime alternatyvų variantą. Jis, manau, akademijai bus pats tinkamiausias. Tuoj po posėdžio žingsniuosiu pas KTU Panevėžio instituto direktorių Žilviną Bazarą ir baigsim aptarti, kokiu statusu prie instituto bus prijungta Baltoskandijos akademija. Todėl esu ramus ir manęs nejaudina, kaip pasielgs politikai.“

Bandė ginti

Vis dėlto Baltoskandijos akademiją Tarybos posėdyje dar bandė gelbėti Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Taryboje narys Julius Beinortas. Krikdemas apeliavo į politikų sąžinę, bandė jiems aiškinti apie Baltoskandijos svarbą mokslo srityje. Priminė, kaip sudėtingai 1991-aisiais Panevėžyje kūrėsi ši įstaiga. Pasak J.Beinorto, būtent S.Gaižiūnui pavyko atgaivinti bene prieš šimtmetį skleistą Kazio Pakšto bei Juozo Ereto idėją suartinti Skandinavijos šalis. Esą tik jo dėka Panevėžyje ir buvo įsteigta Baltoskandijos akademija.

J.Beinortas prašė kolegų prieš priimant galutinį sprendimą gerai pagalvoti ir nepadaryti didžiulės klaidos, kurios vėliau tektų gėdytis.

„Mūsų nesupras Skandinavijos šalys, kuriose Panevėžyje veikianti akademija gerai žinoma, – aiškino jis. – Galima surasti ir kitą kelią. Jeigu įstaigos nuostatai neatitinka Savivaldybės funkcijų, juos galima keisti, bet nebūtina įstaigą likviduoti.“

Politikui pritarė ir „valstietė“ Gema Umbrasienė. Ji prašė perskaityti, kokį sprendimo variantą siūlė Finansų ir ekonomikos komitetas. Šis komitetas siūlė pavesti Savivaldybės administracijai parengti alternatyvas (dėl statuso, dėl priklausomybės, dėl finansavimo), kurias pritaikius Baltoskandijos akademija su pavadinimu ir savo išplėsta veikla galėtų išlikti ir veikti Panevėžyje. Tol kol šitas naujas statusas bus rastas, parengti projektą, kiek sumažinti finansavimą Baltoskandijos akademijai.

Meras buvo prieš

Į kovą prieš Baltoskandijos akademiją stojo meras Povilas Vadopolas. Jis tvirtino, kad apie įstaigos likvidavimą ar perdavimą valdyti kitai valdžios institucijai buvo svarstoma jau seniai. Anot mero, apie tai prabilta dar kai miestui vadovavo Vitas Matuzas. Vėliau buvo ieškoma variantų perduoti įstaigą Panevėžio apskričiai. Tačiau, sakė P.Vadopolas, pastarųjų variantų įgyvendinti nepavyko.
Karštu P.Vadopolo įsitikinimu, Baltoskandijos akademiją likviduoti būtina jau vien todėl, kad įstaiga neatitinka Savivaldybės vykdomoms funkcijoms.

„Darbietis“ Petras Narkevičius prisiminė, kai buvo svarstomas klausimas Ūkio, miesto plėtros ir aplinkosaugos komitete, siūlęs Baltoskandijos akademijos vadovui likvidavus akademiją tapti archyvaru ir tvarkyti sukauptus dokumentus. Be to, jo nuomone, tame posėdyje akademijos direktorius negalėjo normaliai paaiškinti , kokia veikla užsimama įstaigoje. „Todėl manau, – rėžė politikas, – kad vargu ar jis gali vadovauti įstaigai.“

Sprendimo svarstymas, kaip jau tapo įprasta visuose Tarybos posėdžiuose, baigėsi nubalsavimu Baltoskandijos akademijos nenaudai. Už įstaigos likvidavimą pasisakė 15 politikų, 12 buvo prieš, o vienas susilaikė.

Po balsavimo krikdemas Vitalijus Satkevičius replikavo: „Valdančioji dauguma likvidavo įstaigą. Nors, gerai pagalvojus, panaikinus vieną vicemero etatą, jo atlyginimas padėtų išlaikyti mieste Baltoskandijos akademiją.“

Faktai

Baltoskandijos akademija buvo įsteigta 1991 metais. Pagrindinė akademijos veikla – moksliniai tyrimai, pagrindiniai tikslai – plėtoti įvairiapusius Baltoskandijos regiono kraštų ir tautų ryšius, integruoti Lietuvos kultūrą į Baltoskandijos kultūros erdvę.

Baltoskandijos akademija bus likviduota iki 2010 metų sausio. Įstaigos likvidatoriumi paskirtas pats akademijos direktorius Silvestras Gaižiūnas.

Akademijos turtą savo nuosavybėn perims Savivaldybė.

Darbo neteks 5 Baltoskandijos akademijos darbuotojai, du iš jų – mokslininkai.

 
17
Vardas
Komentavimo taisyklės ir atsakomybė

Mokslas

Rusija išvengė eilinio raketos „Proton M“ tapimo brangiu fejerverku (32)

2014 lapkričio mėn. 26 d. 15:50
Rusijos kosmoso agentūra trečiadienį pranešė atidėjusi raketos nešėjos „Proton M“, turėjusios iškelti į orbitą vieną Europos ryšių palydovą, startą, kol bus sutaisytas aptiktas gedimas, informuodama apie naujausią sutrikimą, susijusį su šio modelio raketomis.

Japonų idėja - tarsi iš fantastinių filmų: statyti miestus po vandeniu (17)

2014 lapkričio mėn. 26 d. 12:33
Shimizu vandenyno spiralė
Bendrovės nuotr.
Dievas naujos žemės nebekuria, todėl plotų statyboms lieka vis mažiau ir jie vis labiau brangsta. Tai įvertinusi Japonijos statybų bendrovė sugalvojo genialų planą – statyti miestus ne sausumoje, o po vandeniu, iki pačių giliausių vandenyno gelmių, rašo telegraph.co.uk.

Izraelio įmonė sugalvojo būdą įkrauti telefono akumuliatorių per pusę minutės (13)

2014 lapkričio mėn. 26 d. 11:06
Naujienų agentūros „Reuters“ teigimu, Izraelio kompanijai „StoreDot“ pavyko sukurti akumuliatoriams skirtą medžiagą, kuri gali žaibiškai priimti krūvį ir saugoti jį su minimaliomis sąnaudomis.

90 proc. visų galaktikų – netinkamos gyventi (130)

2014 lapkričio mėn. 25 d. 16:55
Tikėtina, kad Visatoje esame gerokai vienišesni nei manyta iki šiol: iki maždaug 100 mlrd. galaktikų, esančių stebimos Visatos erdvėje, gal tik dešimtadalyje gali būti tokių sudėtingų gyvybės formų, kaip Žemėje, tvirtina du astrofizikai. Visur kitur bet kokius gyvybės želmenis, sudėtingesnius už mikrobus, išsvilina žvaigždžių sprogimų sukeliami gama spindulių pliūpsniai. Dėl tų pačių žvaigždžių sprogimų pirmą milijardą Visatos gyvavimo metų jokia gyvybė apskritai nebuvo galima, rašo sciencemag.org.

Nepavyksta susirasti antros pusės? Kaltinkite savo DNR! (8)

2014 lapkričio mėn. 25 d. 13:25
Mokslininkai nustatė, kad egzistuoja „vienatvės genas“, kurį turintiems žmonėms tikimybė likti vienišiams išauga net 20 procentų. Manoma, kad tai priklauso nuo „geros savijautos“ hormono – serotonino. Genetiškai paveldėtas mažesnis jo lygis smegenyse nulemia, kad žmogus jaučiasi nepatogiai megzdamas artimus santykius su kitu asmeniu.