Politikai uždarė Baltoskandijos akademiją

 (17)

Nė neieškoję alternatyvų miesto politikai pasielgė drastiškai – nusprendė likviduoti beveik dvidešimt metų Panevėžyje veikusią Baltoskandijos akademiją. Jos sąskaita Savivaldybė sutaupys 127 tūkstančius litų.

Baltoskandijos akademijos direktorius Silvestras Gaižiūnas prieš svarstant su įstaiga susijusį klausimą teigė: kad ir koks bus Tarybos politikų sprendimas, jis jo negąsdina.

„Kokį sprendimą bepriims politikai, toks bus geras, – ramiai sakė jis. – Turime alternatyvų variantą. Jis, manau, akademijai bus pats tinkamiausias. Tuoj po posėdžio žingsniuosiu pas KTU Panevėžio instituto direktorių Žilviną Bazarą ir baigsim aptarti, kokiu statusu prie instituto bus prijungta Baltoskandijos akademija. Todėl esu ramus ir manęs nejaudina, kaip pasielgs politikai.“

Bandė ginti

Vis dėlto Baltoskandijos akademiją Tarybos posėdyje dar bandė gelbėti Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Taryboje narys Julius Beinortas. Krikdemas apeliavo į politikų sąžinę, bandė jiems aiškinti apie Baltoskandijos svarbą mokslo srityje. Priminė, kaip sudėtingai 1991-aisiais Panevėžyje kūrėsi ši įstaiga. Pasak J.Beinorto, būtent S.Gaižiūnui pavyko atgaivinti bene prieš šimtmetį skleistą Kazio Pakšto bei Juozo Ereto idėją suartinti Skandinavijos šalis. Esą tik jo dėka Panevėžyje ir buvo įsteigta Baltoskandijos akademija.

J.Beinortas prašė kolegų prieš priimant galutinį sprendimą gerai pagalvoti ir nepadaryti didžiulės klaidos, kurios vėliau tektų gėdytis.

„Mūsų nesupras Skandinavijos šalys, kuriose Panevėžyje veikianti akademija gerai žinoma, – aiškino jis. – Galima surasti ir kitą kelią. Jeigu įstaigos nuostatai neatitinka Savivaldybės funkcijų, juos galima keisti, bet nebūtina įstaigą likviduoti.“

Politikui pritarė ir „valstietė“ Gema Umbrasienė. Ji prašė perskaityti, kokį sprendimo variantą siūlė Finansų ir ekonomikos komitetas. Šis komitetas siūlė pavesti Savivaldybės administracijai parengti alternatyvas (dėl statuso, dėl priklausomybės, dėl finansavimo), kurias pritaikius Baltoskandijos akademija su pavadinimu ir savo išplėsta veikla galėtų išlikti ir veikti Panevėžyje. Tol kol šitas naujas statusas bus rastas, parengti projektą, kiek sumažinti finansavimą Baltoskandijos akademijai.

Meras buvo prieš

Į kovą prieš Baltoskandijos akademiją stojo meras Povilas Vadopolas. Jis tvirtino, kad apie įstaigos likvidavimą ar perdavimą valdyti kitai valdžios institucijai buvo svarstoma jau seniai. Anot mero, apie tai prabilta dar kai miestui vadovavo Vitas Matuzas. Vėliau buvo ieškoma variantų perduoti įstaigą Panevėžio apskričiai. Tačiau, sakė P.Vadopolas, pastarųjų variantų įgyvendinti nepavyko.
Karštu P.Vadopolo įsitikinimu, Baltoskandijos akademiją likviduoti būtina jau vien todėl, kad įstaiga neatitinka Savivaldybės vykdomoms funkcijoms.

„Darbietis“ Petras Narkevičius prisiminė, kai buvo svarstomas klausimas Ūkio, miesto plėtros ir aplinkosaugos komitete, siūlęs Baltoskandijos akademijos vadovui likvidavus akademiją tapti archyvaru ir tvarkyti sukauptus dokumentus. Be to, jo nuomone, tame posėdyje akademijos direktorius negalėjo normaliai paaiškinti , kokia veikla užsimama įstaigoje. „Todėl manau, – rėžė politikas, – kad vargu ar jis gali vadovauti įstaigai.“

Sprendimo svarstymas, kaip jau tapo įprasta visuose Tarybos posėdžiuose, baigėsi nubalsavimu Baltoskandijos akademijos nenaudai. Už įstaigos likvidavimą pasisakė 15 politikų, 12 buvo prieš, o vienas susilaikė.

Po balsavimo krikdemas Vitalijus Satkevičius replikavo: „Valdančioji dauguma likvidavo įstaigą. Nors, gerai pagalvojus, panaikinus vieną vicemero etatą, jo atlyginimas padėtų išlaikyti mieste Baltoskandijos akademiją.“

Faktai

Baltoskandijos akademija buvo įsteigta 1991 metais. Pagrindinė akademijos veikla – moksliniai tyrimai, pagrindiniai tikslai – plėtoti įvairiapusius Baltoskandijos regiono kraštų ir tautų ryšius, integruoti Lietuvos kultūrą į Baltoskandijos kultūros erdvę.

Baltoskandijos akademija bus likviduota iki 2010 metų sausio. Įstaigos likvidatoriumi paskirtas pats akademijos direktorius Silvestras Gaižiūnas.

Akademijos turtą savo nuosavybėn perims Savivaldybė.

Darbo neteks 5 Baltoskandijos akademijos darbuotojai, du iš jų – mokslininkai.

 
17
Vardas
Komentavimo taisyklės ir atsakomybė

Mokslas

Dėl sprogusios raketos – badymasis pirštais ir kaltų paieškos (5)

2014 spalio mėn. 30 d. 15:36
Raketų variklių gamintojai iš Rusijos, pagaminę variklius, kurie buvo naudojami nesėkmingame Tarptautinės stoties aprūpinimo atsargomis skrydyje, tvirtina, kad jų produktas buvo geras – esą, amerikiečiai (įmonė „Orbital Sciences“) patys kalti, rašo theguardian.com.

Archeologai Meksikoje rado įėjimą į „požeminę karalystę“ (17)

2014 spalio mėn. 30 d. 13:05
Mokslininkai istoriniame šventyklų komplekse Meksikos centrinėje dalyje aptiko įėjimą į Teotihuakano kultūros „požeminę karalystę“. Tunelyje tarp Saulės piramidės ir Plunksnuotos gyvatės šventyklos rasta apie 50 000 paaukotų daiktų, tarp jų - statulų, smilkymo indų, brangakmenių ir kriauklių, sakė kasinėjimams vadovaujantis Sergio Gomezas.

Rusijos sostinėje eksponuojama 39 tūkst. metų senumo mamuto jauniklė (5)

2014 spalio mėn. 29 d. 18:59
Maskvos centre pradėtas eksponuoti gerai išsilaikęs, sušalęs gauruotasis mamutas. 39 tūkst. metų senumo mamuto jauniklę, mokslininkų pavadinta Yuka, vietiniai ilčių ieškotojai rado 2010 metais Rusijos Jakutijos regione prie Arkties jūros. Mokslininkai tvirtina, kad Yuka yra retas radinys, nes jos kūnas itin gerai išsilaikęs. 3 m ilgio mamuto patelė turi randų, rodančių, kad prieš mirtį ją puolė plėšrūnai. Jos palaikai buvo aptikti amžinajame įšale ir laikomi specialiame stiklo narve su minusine temperatūra. Manoma, kad Yuka nugaišo būdama maždaug 10 metų amžiaus.

Graikijos archeologai paslaptingame kape aptiko itin vertingų radinių (6)

2014 spalio mėn. 29 d. 18:49
Graikijos archeologai detaliai tiria paslaptingą senovinį kapą, esantį šalies šiaurės rytuose. Mokslininkai džiaugiasi puikiais darbo rezultatais: jie jau aptiko itin vertingų radinių, tačiau baiminasi, kad prieš juos kapavietėje jau apsilankė pašalinių žmonių, teigia šalies kultūros ministerijos atstovai. Kapavietė yra Amfipolio kasinėjimų vietoje, maždaug 100 kilometrų nuo antrojo pagal dydį šalies miesto Salonikų, archeologų įvardijama kaip didžiausias ir svarbiausias Aleksandro Didžiojo, Makedonijos karaliaus, laikų radinys.

„Google“ traukia dar vieną kozirį, kuriuo ketina pakeisti žmonių gyvenimus (44)

2014 spalio mėn. 29 d. 16:15
Kompanija „Google“, mums labiau žinoma kaip populiariausio pasaulyje informacijos paieškos variklio šeimininkai ir populiariausios mobiliųjų įrenginių operacinės sistemos kūrėjai, paskelbė, kad ėmėsi dar vieno projekto, kuriuo nori pakeisti pasaulį. Pradėti tyrimai, kurių tikslas – sukurti mažutes magnetines nanodaleles, gebančias žmogaus kūne atrasti vėžį ir kitas ligas, rašo businessinsider.com.