Politikai uždarė Baltoskandijos akademiją

 (17)
Nė neieškoję alternatyvų miesto politikai pasielgė drastiškai – nusprendė likviduoti beveik dvidešimt metų Panevėžyje veikusią Baltoskandijos akademiją. Jos sąskaita Savivaldybė sutaupys 127 tūkstančius litų.

Baltoskandijos akademijos direktorius Silvestras Gaižiūnas prieš svarstant su įstaiga susijusį klausimą teigė: kad ir koks bus Tarybos politikų sprendimas, jis jo negąsdina.

„Kokį sprendimą bepriims politikai, toks bus geras, – ramiai sakė jis. – Turime alternatyvų variantą. Jis, manau, akademijai bus pats tinkamiausias. Tuoj po posėdžio žingsniuosiu pas KTU Panevėžio instituto direktorių Žilviną Bazarą ir baigsim aptarti, kokiu statusu prie instituto bus prijungta Baltoskandijos akademija. Todėl esu ramus ir manęs nejaudina, kaip pasielgs politikai.“

Bandė ginti

Vis dėlto Baltoskandijos akademiją Tarybos posėdyje dar bandė gelbėti Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Taryboje narys Julius Beinortas. Krikdemas apeliavo į politikų sąžinę, bandė jiems aiškinti apie Baltoskandijos svarbą mokslo srityje. Priminė, kaip sudėtingai 1991-aisiais Panevėžyje kūrėsi ši įstaiga. Pasak J.Beinorto, būtent S.Gaižiūnui pavyko atgaivinti bene prieš šimtmetį skleistą Kazio Pakšto bei Juozo Ereto idėją suartinti Skandinavijos šalis. Esą tik jo dėka Panevėžyje ir buvo įsteigta Baltoskandijos akademija.

J.Beinortas prašė kolegų prieš priimant galutinį sprendimą gerai pagalvoti ir nepadaryti didžiulės klaidos, kurios vėliau tektų gėdytis.

„Mūsų nesupras Skandinavijos šalys, kuriose Panevėžyje veikianti akademija gerai žinoma, – aiškino jis. – Galima surasti ir kitą kelią. Jeigu įstaigos nuostatai neatitinka Savivaldybės funkcijų, juos galima keisti, bet nebūtina įstaigą likviduoti.“

Politikui pritarė ir „valstietė“ Gema Umbrasienė. Ji prašė perskaityti, kokį sprendimo variantą siūlė Finansų ir ekonomikos komitetas. Šis komitetas siūlė pavesti Savivaldybės administracijai parengti alternatyvas (dėl statuso, dėl priklausomybės, dėl finansavimo), kurias pritaikius Baltoskandijos akademija su pavadinimu ir savo išplėsta veikla galėtų išlikti ir veikti Panevėžyje. Tol kol šitas naujas statusas bus rastas, parengti projektą, kiek sumažinti finansavimą Baltoskandijos akademijai.

Meras buvo prieš

Į kovą prieš Baltoskandijos akademiją stojo meras Povilas Vadopolas. Jis tvirtino, kad apie įstaigos likvidavimą ar perdavimą valdyti kitai valdžios institucijai buvo svarstoma jau seniai. Anot mero, apie tai prabilta dar kai miestui vadovavo Vitas Matuzas. Vėliau buvo ieškoma variantų perduoti įstaigą Panevėžio apskričiai. Tačiau, sakė P.Vadopolas, pastarųjų variantų įgyvendinti nepavyko.
Karštu P.Vadopolo įsitikinimu, Baltoskandijos akademiją likviduoti būtina jau vien todėl, kad įstaiga neatitinka Savivaldybės vykdomoms funkcijoms.

„Darbietis“ Petras Narkevičius prisiminė, kai buvo svarstomas klausimas Ūkio, miesto plėtros ir aplinkosaugos komitete, siūlęs Baltoskandijos akademijos vadovui likvidavus akademiją tapti archyvaru ir tvarkyti sukauptus dokumentus. Be to, jo nuomone, tame posėdyje akademijos direktorius negalėjo normaliai paaiškinti , kokia veikla užsimama įstaigoje. „Todėl manau, – rėžė politikas, – kad vargu ar jis gali vadovauti įstaigai.“

Sprendimo svarstymas, kaip jau tapo įprasta visuose Tarybos posėdžiuose, baigėsi nubalsavimu Baltoskandijos akademijos nenaudai. Už įstaigos likvidavimą pasisakė 15 politikų, 12 buvo prieš, o vienas susilaikė.

Po balsavimo krikdemas Vitalijus Satkevičius replikavo: „Valdančioji dauguma likvidavo įstaigą. Nors, gerai pagalvojus, panaikinus vieną vicemero etatą, jo atlyginimas padėtų išlaikyti mieste Baltoskandijos akademiją.“

Faktai

Baltoskandijos akademija buvo įsteigta 1991 metais. Pagrindinė akademijos veikla – moksliniai tyrimai, pagrindiniai tikslai – plėtoti įvairiapusius Baltoskandijos regiono kraštų ir tautų ryšius, integruoti Lietuvos kultūrą į Baltoskandijos kultūros erdvę.

Baltoskandijos akademija bus likviduota iki 2010 metų sausio. Įstaigos likvidatoriumi paskirtas pats akademijos direktorius Silvestras Gaižiūnas.

Akademijos turtą savo nuosavybėn perims Savivaldybė.

Darbo neteks 5 Baltoskandijos akademijos darbuotojai, du iš jų – mokslininkai.

Registruoti (0) Anonimiški (17)
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Mokslas

Europos išradėjų ginčai: tapti antru Silicio slėniu ar atrasti tai, ko neatrado Amerika (4)

Po metų į rinką ketinama išleisti aparatą, kuris iš popieriaus panaikins išspausdintas raides. O tai, pasak Hidde`o-Jano Lemstros, daug pigiau, nei popierių perdirbti ar pirkti.

B. Faganas (V): majų civilizacijos žlugimas (3)

Klasikiniu majų civilizacijos laikotarpiu, 200–800 m., matyti nauji prisitaikymo prie iššūkius keliančios žemumų aplinkos būdai. Daugelis bendruomenių dabar savo gyvenvietes statė ant kalvų, o karjerai, iš kur buvo imamos statybinės medžiagos piramidėms, šventykloms ir kitiems pastatams, tapo didelėmis vandens saugyklomis, apsuptomis dirbtinių kalvų ir aikščių, iš kurių kritulių vanduo buvo nukreipiamas į jas. Majų architektai be galo išradingai projektavo kanalus vandeniui iš pakilesnėje vietoje esančios centrinės vandens saugyklų sistemos nuvesti į mažesnius telkinius ir į drėkinimo įrenginius.

Mokslininkai įminė iš sūrio išnykusių skylių mįslę (12)

Brandinant sūrį jame susidaro maži burbuliukai, kurie ilgainiui išauga ir tampa skylučių, kuriomis garsėja kai kurios šveicariškų sūrių rūšys, esminiu skiriamuoju bruožu, rašo mashable.com.

JAV kariai nori matyti kiaurai per sienas – ir mokslas jiems padės (20)

Pentagono technologijų tyrimų padalinys ieško būdų sukonstruoti trimatį objekto vaizdą iš vieno apžvalgos taško – įskaitant tuos objekto elementus, kurie yra uždengti kliūčių, rašo nextgov.com.

Fotoreportažas: Efelsbergo 100 metrų skersmens radioteleskopas (5)

Žmogus nuo senovės žvalgosi į naktinį dangų. Žvaigždėtas dangus, pilnas galaktikų, ūkų, žvaigždynų kėlė pagarbą, baimę bet tuo pačiu ir žavėjo savo atsikartojančiais dėsningumais. Mėnulio fazės susiejo mėnulį su religiniais ritualais, tapo pirmo kalendoriaus pagrindu bei leido matuot laiką net naktį, kuomet nebuvo Saulės. Žvaigždės ir žvaigždynai leido pirmiems žmonėms keliauti dideliais atstumais ir orientuotis erdvėje. Ir, nors dievai, mistiniai ritualai, horoskopai bei kitos astrologinės temos buvo tolimos nuo mokslo, reikia suprasti, jog be astrologijos neatsirastų astronomija, kaip be alchemijos neturėtume chemijos.