Pašnekovė šiemet baigė Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto Programų sistemų studijas ir atsiėmė bakalauro su pagyrimu „Cum Laude“ diplomą.
„Nors šiuo pasiekimu nuoširdžiai didžiuojuosi, studijų metu „raudonas“ diplomas niekada nebuvo mano siekis ar svajonė. Apskritai, visada stengiausi įžvelgti, kokią naudą galiu gauti iš kiekvieno dėstomo dalyko – vienuose rasdavau daugiau, kituose mažiau, tačiau toks požiūris, kaip dabar manau, man padėjo išlaikyti motyvaciją mokytis“, - sako pašnekovė.
Mergina pasakoja studijų metais buvusi aktyvi: pasinaudojo galimybe su „Erasmus+” išvykti studijuoti į užsienį ir mokėsi Italijos Bozen Bolzano universitete, organizavo renginius mokydamasi Lietuvoje. Studijų metais ji pasirinko atlikti projektinį darbą diegiant organizacijos efektyvumą didinančios Lean metodiką, vėliau šį darbą tęsė ir ruošdama bakalauro darbą ir susirado interaktyvius medijos produktus kuriančią organizaciją, kuri sutiko su jos pagalba pas save diegti Lean.
„Man labai pasisekė, kad darbuotojai buvo atviri pokyčiams ir palaikė juos. Taip pat buvo didelis palaikymas iš organizacijos vadovybės – jie įžvelgdavo teigiamą diegimo naudą, net kai aš to nepastebėdavau, nes laukiau skaičiais pamatuojamų teigiamų rezultatų. Tokie rezultatai buvo gauti po 7 mėn. ir kas džiugiausia – organizacija nusprendė ir toliau diegti Lean su minimalia mano pagalba, o mano bakalaurinis darbas buvo prilygintas magistriniam darbui. Įvardinti sunkiausi dalykai nėra įtraukti į studijų programą, tad galima sakyti, jog pati pasirinkau nelengvą kelią – įšokau į ežerą, o tik po to išmokau plaukti“, - sakė ji.
„Šiuo metu dirbu bankinėje organizacijoje „Mainframe“ programuotoja. Tikiu, kad dauguma net IT specialistų gali neįsivaizduoti, kas tai yra, nes tai pakankamai siaura IT sritis. Paprastai aiškinant, „Mainframe“ yra galingas kompiuteris, pritaikytas greitai apdoroti daugybę užklausų – puikiai tinka apdoroti daugybę bankinių transakcijų, tad ne paslaptis, kad didžioji tokių kompiuterių rinka yra bankinės organizacijos“ - kalbėjo pašnekovė.
Šį darbą mergina gavo po 3 etapų: atrankos, praktikos ir stažuotės.
„Praktikos metu teko išbandyti 3 sritis – Java ir Web technologijas, testavimą bei „Mainframe“. Po praktikos turėjau galimybę pasirinkti norimą sritį – nusprendžiau stažuotę atlikti „Mainframe“ programuotoja. Po visų etapų gavau darbo pasiūlymą ir šiuo metu esu pilnavertė darbuotoja. Džiugu, kad kolegos yra labai supratingi ir rūpestingi, tad daug nežinantiems jauniesiems darbuotojams visada stengiasi padėti“, - kalbėjo L. Silvanavičiūtė.
Pašnekovė sako, kad nors šiuo metu net be jokios IT patirties, rasti su IT susijusį darbą tikrai nėra sudėtinga, jeigu turi bazines žinias, loginį mąstymą bei motyvaciją mokytis, ji to daryti nepataria.
„Nors studijas su darbu suderinti tikrai galima, tai gali blokuoti įvairiapusišką patirtį, pavyzdžiui pasinaudoti „Erasmus+“ ar „Work&Travel USA“ programomis, dalyvauti universiteto bendruomenės programose bei renginiuose. Žinoma, domėjimasis savo karjera yra būtinas, tačiau be įsidarbinimo yra įvairių kitų būdų, kaip praktika ar stažuotė IT įmonėje, įvairios konferencijos, sertifikatai, hacketonai ir panašiai. Vis tik, trečiame kurse dažnas mano studijų studentas dirba“, - kalbėjo programuotoja.
Mergina pastarąjį pusmetį taip pat dalyvavo mentorystės programoje „Women Go Tech“, kurios tikslas – paskatinti merginas rinktis darbą IT srityje, ir tapo šios programos ambasadore.
Paklausta apie atlyginimų rėžius, L. Silvanavičiūtė pasakoja, kad jie priklauso nuo technologijos, patirties bei darbo vietos.
„Mano kurso draugo tyrimas apie atlyginimus parodė, kad jaunesniojo programuotojo atlyginimas maždaug gali svyruoti nuo 500 iki 1000 eurų „į rankas”, - komentavo ji.
Paklausta, kodėl pasirinko mokytis ir dirbti IT srityje, pašnekovė dėsto, kad tai įvyko paskutiniais mokslo metais mokykloje.
„Mano gimnazija turi puikią informatikos mokytoją, kuri labai entuziastiškai dėsto savo dalyką. Vis tik, prisipažinsiu, kad labai nemėgau „Komenskio Logo“ programos, su kuria turėjome žaidimo forma programuoti žemesnėse klasėse. Taip pat, nelabai buvau susidomėjusi ir „Pascal“ kalba, nors to priežasties dabar visiškai nepamenu. Viskas pasikeitė, kai mokytoja 10-oje klasėje paklausė mūsų ar norime pradėti vairuoti „Ferrari“ ir pereiti prie C++ programavimo kalbos. Nesunku atspėti, kad visi mokiniai pasirinko šį variantą, - sakė L. Silvanavičiūtė. - Tada nutariau, kad reikia atkreipti dėmesį į šią naują kalbą ir pradėti labiau gilintis į programavimą.“
Pašnekovė sako, kad tuo pačiu metu pradėjo lankyti programuotojų mokyklą, kurioje tiek jai, tiek kitiems mokiniams tikrai gerai sekėsi.
„Mokyklą lankė nemažai merginų, su kuriomis teko dalyvauti įvairiuose IT konkursuose ar olimpiadose. Vieną kartą atvykus į konkursą mes, 6-ios merginos, buvom palaikytos krepšinio palaikymo šokėjomis, nes, nors gaila, bet nebuvo įprasta išvysti merginas tokiuose konkursuose“, - vieną nutikimą pasakoja ji.
Dabar programuotoja dirbanti mergina sako, kad nors programavimas nėra vienintelė IT sritis, tačiau būtent šioje srityje sutikti merginas Lietuvoje vis dar yra reta.
„Siūlau visoms nebijoti jokių stereotipų ir jeigu yra bent menkas smalsumas – pabandyti. Yra daug puikių internetinių kursų, pavyzdžiui, „Coursera“, „Udasity“ ir kitose platformose, kurie ne tik padėtų nuspręsti ar programavimas patinka ar ne, bet ir suteiktų konkrečių žinių bei įgūdžių. Taip pat, patariu pabendrauti su dominančią sritį studijuojančiais ar dirbančiais žmonėmis, kad atsakytų į konkrečius klausimus ir taip padėtų apsispręsti. Tą dariau ir aš renkantis studijų programą, užsienio universitetą ar JAV valstiją – būsite maloniai nustebę, kad daugumai tikrai nėra sunku atsakyti į klausimą, kuris kitam tikrai yra svarbus“, - patarė L. Silvanavičiūtė.
