S. Darius ir S. Girėnas anuomet įsigijo ir perdarė skrydžiui vienmotorį lėktuvą, kurį tolimiems skrydžiams rinkosi daugelis tarpukario lakūnų. Tačiau tai nesutrukdė lietuviams išsiskirti ir pademonstruoti antrą skrydžio nuotolio be nusileidimo rezultatą pasaulyje. Nors jie skrido itin nepalankiomis sąlygomis, be radijo ryšio, be autopiloto ar kitų modernių navigacijos priemonių, jų skrydis iki šiol laikomas vienu iš tiksliausių aviacijos istorijoje. Panašiai ir „LituanicaSAT-1“, atitinkantis populiarų „cubesat“ standartą, yra unikalus lietuviškas, jaunųjų tyrėjų komandos sukurtas, nanopalydovas.
„LituanicaSAT-1“ palydovą kuria daugiau nei 30 narių komanda, sudaryta iš lietuvių mokslininkų, tyrėjų ir inžinierių, gyvenančių ne tik Lietuvoje, bet ir toli už jos ribų. Projektą jau remia 22 organizacijos ir įmonės.
Visi norintys prisidėti prie pirmojo lietuviško palydovo paleidimo sėkmės, kviečiami burtis socialiniame tinkle „Facebook“.
DELFI primena, kad S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio atminimui dedikuojamas ir kito lietuviško palydovo - „LitSat-1“ skrydis. Greičiausiai abu šie kosminiai aparatai bus keliami į kosmosą ta pačia raketa, taigi abiejų palydovų pirmumo klausimas yra ginčytinas.