Branduolių sintezė – tai atomų branduolių susidarymas žvaigždėse vykstančiose branduolinėse reakcijose arba po Didžiojo Sprogimo Visatos pradžioje. Šio proceso, kuris vyksta ir saulėje metu išsiskiria milžiniški energijos kiekiai, kurie ir užtikrina gyvybės egzistavimą žemėje. Viso pasaulio mokslininkai siekia sukurti įrenginius, kuriuose vyktų valdoma branduolių sintezės reakcija ir išsiskirianti energija būtų panaudota žmonijos energijos poreikiams tenkinti. Šiuo metu Prancūzijoje statomas eksperimentinis reaktorius ITER turėtų parodyti, kad kuriama branduolių sintezės technologija gali būti ne tik techniškai įmanoma, bet ir ekonomiškai naudinga. Įrodžius technologijos ekonomiškumą būtų statoma demonstracinė branduolių sintezės jėgainė, kuri jau galėtų gaminti ir elektros energiją sukeliant tik minimalų poveikį aplinkai ir ateityje galbūt leistų atsisakyti iškastinių energijos išteklių.

2014 m. spalio 9 d. Europos Komisija oficialiai pradėjo branduolių sintezės plėtros projektą „EUROfusion“. Nauja konsorciumo sutartis pakeis 14 metų gyvavusią Europos branduolių sintezės plėtros sutartį ir 29-ias dvišales asociacijų sutartis tarp Europos Komisijos ir 27-ių šalių mokslinių tyrimų institucijų. Dotacijos sutartis numato 424 mln. EUR finansavimą iš „Horizon 2020 Euratom“ programos 2014-2018 m. laikotarpio ir tą pačią sumą iš valstybių narių, taip pasiekiant bendrą 850 mln. EUR biudžetą penkeriems metams.

Tai pirmasis ir didžiausias ne tik finansiniu indėliu, bet ir ambicingumu Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų programos projektas. Šiame projekte, greta kitų 28 partnerių, aktyviai dirba ir Lietuvos energetikos institutas, jau nuo 2007 m. dalyvaujantis branduolių sintezės tyrimų veiklose.

„EUROfusion“ projekto pradžia buvo pažymėta Europos branduolių sintezės mokslinių tyrimų bendruomenės. Europos Komisijos Mokslinių tyrimų ir inovacijų direktorato generalinis direktorius Robertas-Janas Smitsas pradėjo šventinį renginį dalyvaujant „EUROfusion“ projekto mokslinių tyrimų institucijų atstovams, Europos Parlamento nariams ir Europos Komisijos atstovams. Tarp kviestinių renginio dalyvių buvo ir Lietuvos energetikos instituto Branduolinių įrenginių saugos laboratorijos vadovas, prof. habil. dr. Eugenijus Ušpuras.

Sveikinimo kalboje Europos Komisijos vice-prezidentas ir Europos komisaras energetikai p. Güntheris Oettingeris pabrėžė, kad „Europa nubrėžia kelią branduolių sintezės energijos komercializavimui“.

„EUROfusion“ projekto konsorciumo sudarymas yra didelis žingsnis į priekį Europos pastangoms plėtoti branduolių sintezės energetiką, kaip aplinkai draugišką energijos išteklių, padėsiantį patenkinti didėjantį pasaulinį energijos poreikį.

„EUROfusion“ konsorciumas leidžia Europos nacionalinėms laboratorijoms dar efektyviau sutelkti savo išteklius – priemonę, kuri tapo ypač svarbia siekiant įgyvendinti vis sudėtingesnius ir didelės apimties projektus, pavyzdžiui, ITER, DEMO, W7-X.

Šios jungtinės branduolių sintezės programos parengimas prasidėjo dar 2012 m. Visi Europos Sąjungos mokslinių tyrimų centrai kartu parengė išsamią, į tikslą orientuotą programą, siekiant iki 2050 m. elektros energiją gaminti naudojant branduolių sintezę. Ši programa, žinoma kaip „Kelrodis elektros energijos gamybai iš branduolių sintezės“, nurodo efektyviausią būdą gauti branduolių sintezės energetikai.

Programa kelia du pagrindinius tikslus: pasiruošti eksperimentams statomame bandomajame ITER reaktoriuje ir sukurti branduolių sintezės demonstracinės jėgainės koncepcijas. Universitetai ir mokslinių tyrimų centrai vykdomos Europos mokslinės programos „Horizon 2020“ apimtyje jau atlieka būtinus tyrimus numatytiems tikslams pasiekti. Ši programa labiau nei ankstesnioji įtraukia pramonę į komponentų projektavimą ir techninių sprendimų paieškos procesą.

Lietuvos energetikos institutas, kaip vienas iš „EUROfusion“ projekto partnerių, aktyviai įsilieja į branduolių sintezės tyrimus, kuriuos pradėjo vykdyti nuo 2007 m. Anksčiau didžioji dalis veiklos buvo nukreipta Makso Planko plazmos fizikos institute (Greifsvaldas, Vokietija) statomo eksperimentinio branduolių sintezės įrenginio, stelaratoriaus „Wendelstein 7-X“ saugai pagrįsti. „Wendelstein 7-X“ įrenginio statybos ir surinkimo darbus planuojama baigti 2014 m. pabaigoje, o 2015 m. planuojama pradėti bandymus su plazma. Įgyvendinant „W7-X“ projektą, Lietuvos energetikos instituto mokslininkai atliko įrangos patikimumo vertinimą, plazmos indo suvirinimo siūlių atsparumo vertinimą, sudarė išsamų termohidraulinį plazmos indo aušinimo sistemos modelį ir atliko avarijos dėl trūkusio šios sistemos vamzdžio padarinių vertinimą. Prie sėkmingo Lietuvos mokslininkų įsijungimo į projektą daug prisidėjo lietuvių kilmės mokslininkas, dirbantis Makso Planko plazmos fizikos institute – dr. D. Naujoks. Be to, LEI mokslininkai įsitraukė į mokslinius tyrimus, susijusius su didžiausiame Europos „Tokamak“ tipo įrenginyje JET (angl. „Joint European Torus“) vykdomais eksperimentais ir demonstracinės jėgainės saugos pagrindimu.

„EUROfusion“ projekte Lietuvos energetikos institutas toliau tęsia anksčiau pradėtus mokslinius tyrimus. Instituto mokslininkai yra atsakingi už keleto užduočių koordinavimą ir įgyvendinimą. Į projekto veiklą įtraukiami doktorantai ir jaunieji mokslininkai. Dalyvaudami branduolių sintezės mokslinių tyrimų veikloje instituto mokslininkai paskelbė ne vieną publikaciją mokslinėje spaudoje ir tarptautinėse mokslinėse konferencijose. Planuojamas Instituto indėlis į „EUROfusion“ projektą sieks ne mažiau kaip 100 mokslininkų darbo mėnesių.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)